– Kiek Panevėžio apskrityje gauta pranešimų ir kiek jų – apie vokelius?
– Nuo Valstybinės mokesčių inspekcijos pasitikėjimo telefono 1882 įkūrimo (2006 m. birželio 5 d.) Panevėžio apskrityje gauti 204 pranešimai, iš jų 187 jau ištirti. 60 proc. pranešimų yra apie neapskaitytą darbo užmokestį.
– Kokia gaunamų pranešimų tendencija – jų daugėja, mažėja?
– Šiemet iki balandžio vidurio, palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, gauta 6 pranešimais daugiau (iš viso 34). Tad tendencija auganti: ne tik VMI, bet ir kitos šalies institucijos pastebi, o atliekami tyrimai patvirtina, jog žmonių požiūris į atlyginimų mokėjimą vokeliuose labai keičiasi. Darbuotojai nebesitaiksto su nelegaliu darbo užmokesčiu ir drąsiai apie tai informuoja VMI pasitikėjimo telefonu. Nuo jo darbo pradžios iki šios dienos iš viso šalyje gauta per 4200 gyventojų pranešimų. Daugiau nei pusė pranešančiųjų apie vokelius prisistato. Pernai Laisvosios rinkos instituto atlikto tyrimo duomenimis, 94 prc. rinkos dalyvių teigė, jog vokelių rinkoje mažėja, jų nuomone, pagrindinė to priežastis – VMI vykdoma politika ir su tuo susiję vokelių mokėjimo išviešinimo atvejai.
Naujausi Europos Sąjungoje vykdytos Eurobarometro apklausos rezultatai parodė, kad 49 proc. Lietuvos gyventojų mano, jog šalyje yra didelė rizika būti sugautiems dirbant nelegaliai – pagal tokią baimę Lietuva yra antra Europos Sąjungoje.
– Kokiu būdu išaiškinami pažeidėjai?
– Kaip jau minėjau, džiugu, kad mūsų visuomenės pilietiškumas auga. Vis daugiau žmonių suvokia vokelių žalą ir sąmoningai prisideda kovodami su šiuo negatyviu reiškiniu. Skambinantieji pasitikėjimo telefonu nebijo prisistatyti, yra vis labiau linkę bendradarbiauti ir teikti daugiau konkrečios informacijos.
Gavus pranešimus, Valstybinės mokesčių inspekcijos specialistai juos tikrina, atrenka įmones ir taiko kontrolės priemones, padedančias išaiškinti įmonių, taip pat ir fizinių asmenų, daromus pažeidimus. Pagrindinės kontrolės priemonės yra pokalbiai su įmonių vadovais, operatyvūs patikrinimai.
– Kokie tikrinimų rezultatai?
– Per pirmąjį šių metų ketvirtį buvo atlikti dviejų Panevėžio apskrities įmonių mokestiniai patikrinimai. Jų metu nustatyta, kad šios įmonės valstybei nesumokėjo 174 tūkstančių litų mokesčių.
Minėtu laikotarpiu Panevėžio apskrityje buvo išaiškinti trys nelegaliai dirbę asmenys, įmonėms dėl neapskaityto darbo užmokesčio surašyti du protokolai. Dar dviejose įmonėse dėl išaiškintų vokelių atvejų pradėti ikiteisminiai tyrimai. Dėl tvarkos pažeidimų mokant darbo užmokestį bei išaiškintų neapskaityto darbo užmokesčio atvejų paskirta 25 tūkstančiai litų administracinių baudų. Taip pat dėl minėtu laikotarpiu atliktų operatyvių patikrinimų buvo rasti 125 tūkstančiai litų neapskaityto darbo užmokesčio.
– Kokias baudas numato įstatymas už pažeidimus?
– Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas numato, kad už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį įmonėse darbdaviai yra baudžiami nuo 3 iki 10 tūkstančių litų bauda. Jei pažeidimas pakartotinis – nuo 10 iki 20 tūkstančių litų bauda.
Už darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimus arba darbo užmokesčio bei kitų su darbo santykiais susijusių išmokų neįtraukimą į buhalterinės apskaitos dokumentus numatoma bauda nuo 10 iki 20 tūkstančių litų. Jei pažeidimas pakartotinis – nuo 20 iki 50 tūkstančių litų bauda.
Jei fiziniai asmenys neteisėtai verčiasi komercine-ūkine veikla (t. y. dirba neturėdami verslo liudijimo ar neįregistravę individualios veiklos), tuomet numatoma bauda nuo vieno iki trijų tūkstančių litų. Jei pažeidimas pakartotinis, bauda – nuo trijų iki šešių tūkstančių litų.
– Ar dažnai pasitaiko, kad pažeidimai toje pačioje įmonėje kartojasi?
– Kol kas Panevėžio apskrityje tokių atvejų neužfiksuota. Priešingai – darbdaviai padaro teigiamas išvadas: neapskaityto darbo užmokesčio atvejų nelieka, o nelegaliai dirbę asmenys įdarbinami oficialiai.
