Kitąmet, anot jo, BVP turėtų augti 2,8 proc.
„Rodikliai rodo tam tikrą sąstingį, bet jie neprastėja. Lietuvoje per du mėnesius – lapkritį ir gruodį – prastėjančių žinių neturėjome. Esame sąstingyje, kas nėra gerai, bet kyla klausimas, ar gali būti blogiau. Tai blogiau nebuvo, buvo daug kalbų apie biudžetą, jis buvo dosnus ir gyventojams, ir verslui“, – pradėdamas ekonomikos apžvalgos pristatymą sakė T. Povilauskas.
Praėję metai, pasak ekonomisto, buvo minkštojo ekonomikos nusileidimo metai.
„Tai yra reiškinys, kai keliant palūkanų normas ekonomika nepapuola į recesiją, jei recesija ištinka – tai jau yra kietasis nusileidimas“, – paaiškino jis.
Kalbėdamas apie bazines palūkanų normas, T. Povilauskas sakė, kad banko analitikai mano, jog rinkos lūkestis dėl jų mažėjimo vis dar yra pernelyg agresyvus.
SEB analitikai mano, kad Europos Centrinis Bankas šiemet bazines palūkanų normas mažins keturis kartus, ir bazinė palūkanų norma už naudojimąsi indėlių galimybe (Deposit Facility Rate) sumažės nuo 4 iki 3 procentų. Kitų metų pabaigoje palūkanų norma turėtų būti 2
procentai.
Lapkritį šešių mėnesių „Euribor“, pasak jo, siekė 4,1 proc., šiuo metu – 3,9 proc.
Sandorių nekilnojamojo turto rinkoje, anot T. Povilausko, praėjusiais metais buvo gerokai mažiau nei anksčiau ir pagal šį rodiklį esame sugrįžę į 2013 metų lygį.
„Akivaizdu, jog tai rodo, kad rinka pasyvi, joje veikiantys asmenys, aišku, nepatenkinti ir turi problemų. Pirminė rinka dar labiau nukentėjo. Jeigu žiūrėsime į pirminę rinką Vilniuje, per pastaruosius dvejus metus sandorių buvo 2 tūkst.“, – sakė jis.
Atrodome geriau nei Estija
Pasak T. Povilausko, ES kontekste Lietuva yra neblogai. Pavyzdžiui, apdirbamoji gamyba lapkritį smuko 0,5 proc., kai Latvijoje ir Estijoje nuosmukis buvo didesnis. Mažmeninė prekyba taip pat fiksavo švelnų augimą.
„Viena dažnesnių diskusijų – pasilyginimas su Estija, nes rodikliai labai skiriasi ir jie skiriasi Estijos nenaudai. Per tris ketvirčius Estijos ekonomika smuko 3,5 proc., kai Lietuvos tik 0,4 proc., Latvijos – 0,6 proc.
Čia didžiausi pokyčiai yra kalbant apie investicijas ir eksportą. Taip pat Estijoje buvo įvesta mokesčių reforma, dviem procentiniais punktais padidintas pridėtinis vertės mokestis, atsirado transporto mokestis. Pamoka mums, kad tai gyventojų lūkesčius sumažina“, – minėjo T. Povilauskas.
Tuo metu Estijoje smuko prekių eksportas, o Lietuvoje šiuo atveju situacija geresnė, nes šalies ekonomikos geografija yra diversifikuota, eksportuojamų prekių paletė irgi.
Lietuvos paslaugų eksportas, pasak T. Povilausko, praėjusiais metais džiugino, ypač kalbant apie finansines paslaugas.
„Per tris ketvirčius buvo dvigubai viršytas finansinių paslaugų eksporto rodiklis už 2022 metus“, – sakė jis.
Dar viena gera žinia – mažėjo reeksportas į Vidurio Azijos ir Kaukazo šalis. Šis kelias, kaip skelbta anksčiau, naudojamas prekėms į Rusiją išvežti. Pasak ekonomisto, šiuo aspektu Lietuva grįžo į tokią pačią situaciją, kokia buvo prieš karą.
Privačiame sektoriuje mažėja galimybės kelti atlyginimus
Tuo metu dirbančiųjų skaičius šįmet didesnis nei prieš metus, daugiausia dėl užsieniečių.
„Registruotas nedarbas siekia 9,1 proc., bet rodikliai dėl laisvų darbo vietų skaičiaus, įdarbintų asmenų skaičiaus yra silpni, tai indikuoja, kad samda yra pasyvesnė. Bet sakyti, kad yra daugiau atleidimų, negalima. Mėnesiniai atleidimai stabilūs, lyginti su 2022 metais. Nedarbas šiek tiek padidėjęs, 0,4 proc. per metus“, – nurodė jis.
Ekonomistas prognozavo, kad nedarbas šįmet sieks 6,8 proc., kai anksčiau prognozuota, jog sieks 6,6 proc.
Privačiame sektoriuje, prognozuojama, atlyginimai šįmet kils 8,5 proc. Pernai atlyginimai augo 12,4 proc.
„Bus įmonių, kurios optimizuosis, žiūrės, kur gali pataupyti, efektyvinti procesus. Privačiame sektoriuje nebus daug galimybių kelti algas, pyragas bus gerokai mažesnis“, – prognozavo jis.
Pasak T. Povilausko, atlyginimai šiemet labiau augs mažesnes, o ne didesnes pajamas gaunantiems asmenims. Jis akcentavo, kad šiemet gerokai sparčiau negu infliacija didėja vidutinė senatvės pensija, vaiko pinigai, kitos išmokos.
Infliacija šiemet turėtų siekti apie 2 proc.
