Pernai gruodžio pabaigoje Vilniaus apygardos teismas buvo nusprendęs panaikinti domeno švyturys.lt registraciją M. Kalčinsko vardu ir įpareigojo domeną registravusį vaikiną nutraukti šio domeno naudojimą, tačiau ŠUA prašymo perleisti domeną bendrovei nepatenkino.
Teisėja buvo siūliusi abiem pusėms susitarti taikiai, tačiau tąkart jie šiuo siūlymu nepasinaudojo.
Vaikinas kažką gavo
Advokatas Andrius Iškauskas DELFI sakė manantis, kad „vaikinas už domeną kažką gavo, greičiausiai pinigų". Sumos tokiais atvejais, anot jo, yra „kabinamos iš lubų".
„Aludaris greičiausiai įvertino savo bylinėjimosi sąnaudas, sumokėjo kažkiek pinigų, tačiau šioje situacijoje aš spėju, tiesiog taip dažniausiai būna", – sakė jis.
Pardavinėjančių teisę į įregistruotus domenus, anot advokato, yra nemažai. Tačiau dauguma įmonių vengia bylinėtis su tokiais asmenimis, kurie išsiperka įmonės ar produkto pavadinimo domenus, nes joms tokio bylinėjimosi sąnaudos yra pernelyg didelės. O ir Lietuvos teisės aktai nėra pritaikyti kovai prieš tokias spekuliacijas.
Šiuo metu kovodama dėl jos vardu ar jos prekės vardu įregistruoto domeno įmonė gali remtis dviem teisės sritimis – prekių ženklų ir nesąžiningos konkurencijos.
„Tačiau nei viena, nei kita nepadeda, nes prekių ženklų teisė sako, kad žymenį galima atimti tada, kai žymuo ir prekės yra panašūs arba vienodi. Tai reiškia, kad ŠUA atveju, jaunuolis turėjo svetainėje siūlyti gėrimus, o jeigu joje nieko nėra arba yra kitos prekės ir paslaugos nei ŠUA prekiauja, tai prekių ženklų teisė šioje vietoje nebepadeda. Nesąžiningos konkurencijos teise remtis taip pat negalima, nes jaunuolis šiai bendrovei nėra konkurentas", – pavyzdį pateikia advokatas.
A.Iškauskas sako, kad daugelyje Vakarų šalių yra sukurti teisiniai mechanizmai ir nurodyti kriterijai, kada domeną įregistravęs asmuo jį turi atiduoti prekės ženklo savininkui. Tokių iniciatyvų esą yra ir Lietuvoje.
„Registrų centro" duomenimis, įmonių, kurių pavadinime yra žodis „švyturys", yra 38, egzistuoja ir bendrovė, kurios pavadinimas yra „Švyturys".
