„Griežtų taupymo priemonių šalininkai masiškai pralaimi. Europos politikai pralaimi, bandydami įvesti griežtas taupymo priemones, t. y. mažindami deficitą ar socialines išmokas“, – teigė įmonės „Cumberland Advisors“ analitikas Davidas Kotokas.
„Dabar Graikijos narystei euro zonoje kilo grėsė, be to, didelė rizika, kad epidemija išplis į periferiją“, socialiniame tinklalapyje „Twitter“ parašė „Roubini Global Economics“ įkūrėjas Nourielis Roubini.
Jo nuomone, Graikijos rinkimų rezultatai kur kas reikšmingesni, kadangi gali sukelti chaosą, na o
išrinktasis Prancūzijos prezidentas Francois Hollande‘as bus nuosaikesnių pažiūrų.
Graikijos rinkimuose nemenką pergalę pelnė radikalių kairiųjų jėgų koalicija „Syriza“, kuriai vadovauja Alexis Tsiprasas. Jis įsitikinęs, kad yra įsipareigojęs „atšaukti barbariškumo memorandumą“, t. y. ES ir TVF paramą.
„Tai krizė, kurios visi baiminomės, – sakė „High Frequency Economics“ vyriausiasis ekonomistas Carlas Weinbergas. – Priešiškai nusiteikusi vyriausybė privers TVF ir ES sustabdyti paramos išmokas Graikijai. Paskui laukiantis vyriausybės veiklos sustabdymas ir finansinių įsipareigojimų nevykdymas vertybinių popierių turėtojams suduos smūgį netgi galingojo Europos centrinio banko balansui.”
Rinka dabar atidžiai stebės, ar nėra požymių, kad ECB yra pasirengęs sustiprinti pasitikėjimą. Sumažinus griežtas taupymo priemones, ECB patirs daugiau spaudimo spausdinti (pinigus).
D. Kotoko teigimu, ECB turi įtakos 17 (euro zonos) narių. Iki šių metų pabaigos laukiama ilgalaikių refinansavimo operacijų, kapitalo dozės, arba kitokios formos balanso plėtros.
