Po pradinio šoko – bandymai atsigauti: prognozuoja dramatišką valstybės skolos augimą

Ar galime turėti rekordinę skolą?

Valstybės kontrolės Biudžeto politikos stebėsenos departamento vyr. specialistė Agnė Kazlauskaitė laidoje Delfi diena daugiau papasakojo apie Valstybės kontrolės išvadas.

„Kalbant apie 2020-uosius, šiems metams prognozuojame deficitinius biudžetus, numatome 10,9 BVP deficitą, o 2021 metams numatome 4 proc. deficitą. Jeigu kalbėtume daugiau apie 2020 metus, reikėtų paminėti, kad numatome reikšmingą skolos padidėjimą, – skola turėtų padidėti iki 50 proc. ir artės prie 60 proc. BVP Mastrichto kriterijaus. Reikšmingai išaugus valdžios sektoriaus skolai, reikėtų numatyti jos mažinimo kryptį. Fiskalinė institucija numato, kad šių metų fiskalinė Lietuvos politika yra anticiklinė“, – tikina pašnekovė.

Paklausus, ar galime turėti rekordinę skolą, specialistė tikino dar tikrai negalinti to atsakyti.

„Taip tiesiogiai nereikėtų sakyti, tiesiog numatoma, kad skola didės, bet tai yra projekcijos, viskas priklausys, kokia bus situacija“, – sako ji.

Skolintis būtina

Finansų viceministrė Miglė Tuskienė laidoje sako, jog šiuo krizės metu skolintis būtina. Anot jos, turime transformuoti ekonomiką, kad išgyventume šią krizę su kuo mažiau nuostolių.

„Skolinimosi politika šiuo metu tikrai nukreipta ta linkme, kad būtų pasiskolinta pakankamai lėšų pradinėms staigioms priemonėms, kurių reikia sveikatos sistemos išlaidoms padengti, užimtumo, likvidumo klausimams įgyvendinti, taip pat žiūrime į priekį. Skolintis reikalinga ne tik trumpam laikui, bet ir ekonomikai atkurti ilgesniu laikotarpiu. Ši diskusija siejasi ir su tuo, kas buvo pristatyta antradienį ryte, – finansų ministras pristatė ilgalaikį finansinės pagalbos planą.

Miglė Tuskienė

© DELFI / Šarūnas Mažeika

Jeigu mes skolinsimės ir išnaudosime šį periodą mūsų ekonomikai transformuoti, didesnei pridėtinei vertei kurti, tai tuomet ta skolos našta bus lengvesnė, mes greičiau atsigausime ir iš ekonominės krizės išlipsime stipresni. Tiesiog situacija yra nemaloni, šokas, bet bandykime įžvelgti kokias nors galimybes. Šiuo metu skolintis būtina. Kaip pažymėjo Valstybės kontrolė, dabar būtina vykdyti anticiklinę fiskalinę politiką, bet reikia žiūrėti, kam skiriame skolintas lėšas“, – sako viceministrė.

Turime visų laikų geriausią skolinimosi reitingą

Laidoje viceministrė patikslino, kiek jau pasiskolinome ir kokias skolinimosi sąlygas šiuo metu turi Lietuva.

„Šią krizę pasitikome su santykinai nedidele skola. Metų pabaigoje turėjome 36 proc. nuo BVP. Iš pradžių buvo 32 proc., nes buvome sukaupę, kad grąžintume, išpirktume ankstesnes skolas. Tas lygis, matuojant su kitomis Europos Sąjungos šalimis, nebuvo aukštas, tai leidžia rinkose šiandien pasiskolinti tiek, kiek reikia. Jokių apribojimų neturime iš rinkos perspektyvos. Kaip žinote, tvirtindami tą ekonomikos planą pasitvirtinome ir galimybes skolintis papildomai penkis milijardus eurų. Iš viso šiais metais pasiskolinta suma, matyt, galėtų sudaryti apie septynis milijardus.

Čia turimi omenyje ir srautų valdymai, ir praėjusių skolų grąžinimai. Skolinimosi sąlygos tikrai palankios. Mes turime visų laikų geriausią skolinimosi reitingą, turime priėjimą prie finansinių institucijų. Taip pat yra kuriami Europos Sąjungos mechanizmai, kol kas į juos pagalbos nesiruošiame kreiptis, nes, kaip jau minėjau, rinkoje galime pasiskolinti su neblogomis palūkanomis, taip pat skolinamės iš tarptautinių finansinių institucijų“, – sako viceministrė.

Tiesa, kokie žingsniai yra būtini, Valstybės kontrolė pasakyti negali. „Pirmiausia, svarbu paminėti, kad mes, kaip fiskalinė institucija, nenurodome, kokios krypties reikėtų laikytis, mes labiau skatiname diskusijas šia tema – tiek Vyriausybėje, tiek viešąsias“, – kalbėjo A. Kazlauskaitė.

Palygino Baltijos šalis

O štai palyginus Baltijos šalių bendrą vaizdą, aiškėja, kad rodikliai gana panašūs.

„Labai sunku palyginti visas Europos Sąjungos šalis, nes rodikliai skirtingi, kiekviena šalis skirtingai įgyvendina ekonomikos skatinimo planus. Čia būtų galima paminėti tai, ką įtraukėme į savo ataskaitą, – mes palyginome Baltijos šalių analizę. Bendras vaizdas šių trijų valstybių panašus – skolų, deficitų sumos panašios, tačiau labai sunku atlikti tą palyginamąją analizę, nes tikslai skirtingi. Pavyzdžiui, Lietuva siekia išsaugoti darbo vietas ir užtikrinti gyventojų pajamas, kitos valstybės šiuos kriterijus yra kitaip pavadinusios. Vienareikšmiškai atsakyti, kaip Lietuva atrodo bendrame kontekste, gana sudėtinga“, – kalbėjo A. Kazlauskaitė.

Kur investuoti pinigus

Viceministrė laidoje patikslino, į kokias sritis šiuo metu geriausia ir tikslingiausia kreipti mūsų šalies ekonomiką.

© DELFI / Andrius Ufartas

„Reikia galvoti apie dabartinį laiką, kai būtinos staigios priemonės, galbūt investavimas turėtų būti nukreiptas į tas sritis, kur greičiausiai galima užkurti ekonomikos variklį arba neleisti jam užgesti. Galvojant apie ilgesnį laiką, reikia pasvarstyti, kurios sritys duoda didesnę pridedamąją vertę, kuriose srityse tas multiplikatorius didesnis – investavus eurą, galima gauti ne eurą su keliais centais, bet šiek tiek daugiau.

Tos sritys yra akivaizdžios: skaitmeninimas, gamtos mokslai, ekonominė infrastruktūra, investicijos į žmogiškąjį kapitalą; tai yra ekonomikos pagrindas. Taip pat mums reikia galvoti apie ekonominius projektus, kuriuos būtų galima padaryti kuo anksčiau. Gali būti labai puikių idėjų, bet jeigu mes negalime jų realizuoti artimiausiu laiku, tai jos nepadės išlipti iš duobės, reikia galvoti apie tuos projektus, kurie būtų susiję su sritimis, kurias jau paminėjau“, – kalbėjo viceministrė.