Vyriausybei trečiadienį svarstysiant atlaisvinimus dėl prekybos centrų atidarymo, verslas taip pat nuogąstauja, kad priėmus teigiamą sprendimą visi norintys atsidaryti tiesiog nespės atlikti reikiamų COVID-19 testų, o patikros punktuose jau dabar norinčiųjų daugiau nei pajėgumų.
Nebuvo aiškios informacijos
LVK generalinė direktorė Eglė Radišauskienė tikino: pagrindinė problema ta, kad priėmus naujus nutarimus nebuvo aiškiai pateikta informacija ir sklandžiai komunikuojama, o tai verslui sukėlė daug nerimo.
„Nutarimas buvo priimtas greituoju būdu, nieko neaptarus, niekam nieko nepasakius, taigi visas verslas sunerimo, nes nesuprato.
Nėra normalios komunikacijos. Tada nereikėtų atsakinėti į 120 skambučių, kuriuos LVK gavo penktadienį, nes verslai sunerimo.
Mums skambino įmonės ir klausė, nes buvo neaiškus ir pats mechanizmas. Vėliau buvo paaiškinta, kad testai daugiau bus privalomi naujai atsidarantiems, kad viskas vyks per mobiliuosius punktus, klausimų kilo ir dėl finansavimo, kaip tai vyks.
Tikrai daug informacijos yra aiškiai nepasakoma, o jos reikia tiek verslui, tiek pačiam žmogui, nes mes matome žmonių reakcijas. Juk kai darbuotojas ateina pas darbdavį, jam reikia paaiškinti, kodėl tas žmogus turi būti testuojamas“, – kalbėjo E. Radišauskienė.
LVK teigė dar penktadienį susisiekusi su Sveikatos apsaugos ministerija ir gavusi prašomus paaiškinimus, tačiau aiškino tai turėjusi daryti savo iniciatyva.
Į „Delfi“ kreipėsi ir vienos didelės mažmeninės prekybos įmonių atstovai, jie teigė taip pat susidūrę su informacijos, kuri susijusi su privalomu darbuotojų testavimu, trūkumu.
Anot jų, naujoji tvarka – neaiški, o kaip pavyzdį pateikė ir savo pasvarstymus.
Kaip tikino, lieka neaišku, ar jei Vilniuje būtų atidaroma mažmeninės prekybos parduotuvė su atskiru įėjimu iš lauko, kurios veikla šiandien nėra ribojama, jos darbuotojams reikėtų testuotis.
Mat remiantis aprašu prieš pradedant veiklą kartą testus darbuotojams atlikti būtina, tačiau prierašas byloja ir apie tai, kad tai būtina prieš pradedant dirbti panaikinus draudimus ar ribojimus.
„O jei šiuo atveju draudimų vykdyti veiklą turint atskirą įėjimą iš lauko nebuvo?“ – klausė įmonės atstovai.
Paaiškino tvarką
Kaip jau buvo rašoma anksčiau, svarbiausia žinoti, kad valdžia yra sudariusi du sąrašus.
Pirmasis yra susijęs su tais darbuotojais, kurie, norėdami dirbti, turės testuotis periodiškai. Tai asmenys, teikiantys kitų asmenų sveikatos priežiūros paslaugas, socialines bei švietimo paslaugas, vaistinių darbuotojai. Visą sąrašą galima rasti čia. Kaip tikino SAM atstovai, šie žmonės testuotis turės kas 7–10 dienų.
Antrajame sąraše – pagal Vyriausybės nutarimą karantino metu draudžiamų, ribojamų tam tikrų darbų ir veiklų atstovai, kurie turi nuolatinį tiesioginį kontaktą su kitais asmenimis. Jie tyrimą turės atlikti kartą prieš grįždami į darbą ar pradėdami vykdyti veiklą panaikinus draudimus ar ribojimus.
Tokia pareiga numatyta darbuotojams, kurie dirba kultūros ir meno, fizinio aktyvumo ir aukšto meistriškumo sporto, viešojo maitinimo paslaugų teikimo, mažmeninės prekybos, laisvalaikio ir (ar) pramogų paslaugų, grožio paslaugų ir apgyvendinimo srityse.
SAM tikino, kad privalomi tyrimai bus atliekami iš valstybės lėšų, todėl nei darbuotojams, nei darbdaviams nekainuos ir bus atliekami mobiliuosiuose punktuose.
Tyrimui atlikti turės registruotis pats darbuotojas, o tai galės padaryti skambindamas į karštąją koronaviruso liniją telefono numeriu 1808 ar elektroninės registracijos būdu www.1808.lt.
Tiesa, darbdaviai, kaip teigė, privalės sudaryti turinčių išsitirti darbuotojų sąrašus ir apie tokią prievolę patys savo darbuotojus informuoti.
„Kitur šių sąrašų pateikti nereikia“, – tikino SAM atstovai.
Darbuotojas, kuriam privaloma atlikti tyrimą, savo darbdaviui turės pateikti tai įrodantį dokumentą. Nereikės tikrintis tiems darbuotojams, kurie užkrečiamąja liga jau persirgo arba buvo paskiepyti.
„Prisijungęs prie savo paskyros www.esveikata.lt, kiekvienas žmogus galės matyti, atsisiųsti ir prireikus atsispausdinti tyrimo dėl COVID-19 atsakymą.
Negalintiems prisijungti prie portalo (neturintiems elektroninio parašo ar autentifikacijos užtikrinimo priemonių per bankinę sistemą) rekomenduojama dėl tokios pažymos išdavimo kreiptis į gydymo įstaigas“, – tikino SAM.
Kadangi už darbuotojų testavimo užtikrinimą atsakingi patys darbdaviai, jie taip pat bus tikrinami, kaip laikomasi naujosios tvarkos.
„Darbdavių, ar visi darbuotojai yra atlikę testą, kontrolę vykdys Nacionalinis visuomenės sveikatos centras ir kitos kontroliuojančios institucijos pagal kompetenciją“, – buvo teigiama SAM gautuose atsakymuose. „Delfi“ žiniomis, šiuo metu teisės aktų pakeitimai dėl konkrečių kontroliuojančių institucijų vis dar yra rengiami.
Taip pat, pasak jų, atkreiptinas dėmesys, kad paslaugų teikėjams, kurie šiuo metu jau yra atnaujinę savo veiklą ir dirba, tirtis dėl COVID-19 nereikia. Taip pat tirtis dėl COVID-19 nereikia darbuotojams, kurių veikla yra sustabdyta ar negalima dirbti kontaktiniu būdu dėl karantino.
Paklausus konkrečiai, kaip būtų, jei mieste būtų atidaroma nauja mažmeninių prekių parduotuvė, turinti įėjimą iš lauko, buvo paaiškinta, kad visiems darbuotojams testai turėtų būti atliekami.
„Šiuo atveju testavimas yra privalomas, net jei darbuotojai buvo perkelti iš kitos parduotuvės. Tai yra naujos veiklos pradžia“, – sakė ministerijos atstovai.
Su tvarka sutinka, bet nežino, kaip seksis ją užtikrinti
Bendrai, pasak LVK generalinės direktorės E. Radišauskienės, konfederacija privalomai testavimo tvarkai pritaria.
„Palaikome visas priemones, kurios verslui leistų laisviau dirbti, o darbuotojams – užsidirbti ir laisviau kvėpuoti.
Manome, kad galbūt tokių priemonių privalomumas visus gąsdina, bet iš tiesų mes neatsiliekame nuo pasaulio, ir kitur yra taip. Mūsų nuomone, verslui reikia leisti atsikvėpti ir visomis įmanomomis priemonėmis, net ir privalomomis, padėti pasiekti geresnių rezultatų. Geriau testuotis ir dirbti“, – sakė ji ir pridūrė, kad visgi lieka neaišku, kaip seksis darbdaviui užtikrinti testavimosi kontrolę.
„Negaliu nuspėti, kaip bus, tai yra labai sudėtinga, ir ne kartą darbdaviai sakė, kad yra niuansų dėl duomenų apsaugos, dėl kitų dalykų. Darbuotojas pats, jei norės dirbti, turi suprasti, kad jam reikės testuotis.
Manau, kad ginčų gali kilti, bet, tikėkimės, mūsų žmonės supranta situacijos rimtumą ir niekas nenori sirgti.
Darbdaviai stengiasi atliepti reikalavimus, darbuotojams aiškinti, kodėl reikia testuotis, ir siekti bendro tikslo, geresnės visuomenės sveikatos“, – kalbėjo E. Radišauskienė.
