„Labiau mėgstu keliones į užsienį, bet dažnai keliauju ir Lietuvoje. Šiemet šio malonumo teko mažiau, bet praėjusiais metais daugiau keliavau“, – DELFI pasakojo studentė Aušra Vaicekauskaitė.
Mergina dažniausiai renkasi pramogines, poilsines keliones, iš kurių labiausiai mėgsta plaukimą baidarėmis.
„Po Lietuvą keliauti reikia savarankiškai, galima pasiklausti informacijos iš kitų ir pačiam laisvai susiorganizuoti kelionę“, – mano pašnekovė.
Atvažiuoja po kelis ir grupėmis
„Lietuviai iš naujo atranda Lietuvą. Ne visi gali po užsienį keliauti, todėl pradeda daugiau keliauti Lietuvoje. Galbūt tai lemia ir didesnis šalies žinomumas, siūlomos pramogos“, – apie lietuvių domėjimosi savo kraštu ypatumus DELFI pasakoja alaus daryklos „Rinkuškiai“ komercijos ir marketingo vadovas Vidas Meženskas.
Daryklos siūloma pramoga „Alaus kelias“ – viena iš vietinių turistų mėgstamų ir dažnai lankomų vietų. V. Meženskas sako, kad susidomėjimas Alaus keliu didelis ir kiekvienais metais didėja.
Pašnekovas pastebi, kad pastaruoju metu lietuviai atvažiuoja nedidelėmis grupėmis:
„Nėra taip, kaip buvo anksčiau, kai vykdavo vien tik kolektyvai. Dabar yra daug pavienių lankytojų“, - pastebi jis.
Vietiniai turistai atvažiuoja tiek savarankiškai, tiek naudodamiesi kelionių agentūrų paslaugomis, tačiau pastarųjų yra mažiau. Pašnekovo teigimu, tai lemia dviguba kaina, kai tenka susimokėti ne tik už ekskursiją, bet dar ir už kelionių agentūrų suteiktas paslaugas.
Kelionės metu svarbu galimybė pavalgyti
„Kelionės po Lietuvą gyvuoja, tačiau vis dar vyrauja stereotipas, kad žmonės gali po Lietuvą keliauti patys“, – DELFI pasakoja kelionių agentūros „Kelionių laikas“ vadybininkė Regina Statulevičienė.
Jos teigimu, vietinius turistus labiausiai traukia Žagarės vyšnių festivalis, Tulpių žydėjimo šventė Burbiškių dvare. Tarp lietuviams mėgstamų maršrutų yra Ventės Ragas – Pamario kraštas, Dzūkija – Druskininkai.
„Keliautojams patrauklūs įvairios tematikos renginiai, atlikėjų pasirodymai. Taip pat pažintinės programos metu galimybė įdomiau praleisti laisvalaikį, sužinoti apie regiono tradicijas, papročius, įsigyti lauktuvių ar pirkinių“, – pastebi R. Statulevičienė.
Ji taip pat pasakoja, kad dažnai dar prieš kelionę klientai pasidomi, ar jos metu bus galimybė pavalgyti.
Pašnekovės nuomone, vietinių kelionių populiarumas priklauso ir nuo pateikiamos renginių reklamos. Taip pat daug lemia teigiama draugų, pažįstamų informacija apie aplankytus objektus. Tačiau svarbiausias faktorius – išlaidos.
„Renkantis vienos dienos kelionę, reikia planuoti apie 100 litų vienam asmeniui. O jeigu keliauja šeima, tai nėra labai pigi paslauga“, – pripažįsta ji.
Kelionių vadybininkė teigia, kad didesnę dalį vietinių keliautojų sudaro vyresnio amžiaus žmonės, nes dauguma jų neabejingi krašto kultūrai, nori geriau pažinti savo šalį. „Nors yra ir jaunesnio amžiaus keliautojų, tačiau didelio procento jie nesudaro. Jaunimui kelionės po Lietuvą nėra prioritetas“, – pasakoja pašnekovė.
Kelionių agentūros „BFA“ konsultantė Rasa Dirsytė pastebi, kad vasarą vietinių keliautojų būna mažiau, nes daugelis keliauja savarankiškai arba renkasi užsienio šalis.
„Domėjimasis kelionėmis po Lietuvą juntamas, tačiau ekskursijų ar kelių dienų kelionių rengimo išlaidos nemažos, dėl to būna nepigios kelionės. Suskaičiavus visas išlaidas, žmogui būna pigiau atostogauti svečioje šalyje“, – pasakoja R. Dirsytė.
Neramumai užsienyje skatina turizmą Lietuvoje
Valstybinio turizmo departamento (VTD) duomenimis, vietinių turistų kelionių skaičius, palyginus šių metų pirmąjį ketvirtį su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, sumažėjo 7 proc., tačiau 5,5 proc. išaugo turistų, keliaujančių laisvalaikio tikslais.
„Bendrą turistų sumažėjimą galėjo lemti padidėjusios kuro kainos. Renkantis kelionę Lietuvoje taip pat susiduriama su kokybiškų maitinimo įstaigų ir nakvynės vietų trūkumu. Nepaisant to, besikeičiantys skrydžių maršrutai, neramumai kitose valstybėse ar kelionių agentūrų bankrotai atbaido lietuvius nuo kelionių į kitas šalis ir skatina rinktis savaitgalines išvykas“, rašoma VTD DELFI pateiktuose atsakymuose į klausimus.
Tada lietuviai dažnai renkasi renginius, kurių metu taip pat aplanko turistines vietas ir susipažįsta su Lietuvos kultūra ir istorija. Iš tokių išvykų būna vakarai dvaruose, pasivėžinimai karietomis ar Siauruku, viduramžių amatų pristatymo šventės Kernavėje.
Be to, lietuvius domina galimybė išmokti kepti duoną ar slėgti sūrį. Dalyvavimas nacionalinių parkų, regionų organizuojamuose dviračių ir baidarių žygiuose taip pat skatina vietinį turizmą.
Remiantis VTD, dažnai pažinti Lietuvą nori jaunimas, kurio amžius siekia 20–28 metus, ir šalies gyventojai iki 45 metų. Pastaruosius labiausiai domina pažintinės pramogos ir turistiniai objektai: dvarai, malūnai, o jaunesnius – aktyvaus turizmo objektai. Todėl daugėja siūlomų aktyvių, pramoginių veiklų: laivų, dviračių, keturračių. Taip pat viena iš aktyviausiai besiplečiančių pramogų – nuotykių parkai.
Vidutinės vienos dienos išvykų po Lietuvą išlaidos kasmet vis auga: 2009 metų pirmąjį ketvirtį suma siekė apie 57 litus, o šių metų pirmąjį ketvirtį – beveik 68 litus. Vidutinės skiriamos kelionės išlaidos padidėjo daugiau kaip 4 proc.
