Po krizės turėsime paradoksą – daug bedarbių, bet kvalifikuotos darbo jėgos trūks

Ekonominis nuosmukis Lietuvai turės įvairių padarinių, tačiau prognozuojama, kad 2010 m. apie trečdalį visų bedarbių sudarys ilgą laiko darbo neturintys žmonės, kurie bus praradę motyvaciją bei sugebėjimus. Pasak Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktoriaus, profesoriaus Boguslavo Gruževskio, tai reiškia, kad po krizės turėsime didelį paradoksą – daug ilgalaikių ir nemotyvuotų bedarbių, tačiau kvalifikuotos darbo jėgos trūks, tad ūkis negalės vystytis visu pajėgumu.

„Ilgalaikio nedarbo didėjimą akcentuoju dėl to, kad apie trečdalį visų bedarbių mes turėsime ilgalaikius bedarbius. Po tuo slypi darbo motyvacijos praradimas ir kompetencijų praradimas. Tokiu būdu, kas labiausiai pavojinga valstybei, kad išėję iš nuosmukio 2014-2016 m. mes turėsime dar didesnį kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą nei turėjome 2007-2008 m.“, - ketvirtadienį vykusioje diskusijoje apie ilgalaikes krizės pasekmes sakė B. Gruževskis.

Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktorius Seime pristatė šiais metais atliktą ilgalaikių ekonominės krizės pasekmių socialiniai atskirčiai vertinimą. Remiantis šio vertinimo duomenimis, prognozuojama, kad 2010 m. nedarbas sieks 15,4 proc. arba 261 tūkst. Iš jų ilgalaikiai bedarbiai gali sudaryti 78,3 tūkst. arba 30 proc. visų nedirbančiųjų.

Minėtame vertinime pabrėžiama, kad šiuo atveju galimas optimistinis ir pesimistinis scenarijai. Jeigu būtų imtasi priemonių išsaugoti darbo vietas, bedarbių skaičių būtų galima išlaikyti tie 190-210 tūkst. lygiu, atitinkamai mažėtų ir ilgalaikių bedarbių skaičių.

„Ir priešingai, įgyvendinant nepalankius ekonominius sprendimus (didinant viešojo sektoriaus darbuotojų atleidimo skaičių, mokestinę naštą verslo įmonėms bei gyventojams) galimas labiau pesimistinis scenarijus, kai vidutinis bedarbių skaičius 2010 m. galėtų pasiekti 300 tūkst. ir daugiau gyventojų, o ilgalaikis nedarbas gali ir toliau didėti ir 2012-2013 m. sudaryti apie 40 proc. visų bedarbių“, - rašoma Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Ekonomikos Komisijos atstovybės Lietuvoje, Darbo ir socialinių tyrimų instituto bei Jungtinių Tautų vystymo programos Lietuvoje atliktame vertinime.

B. Gruževskis primena, kad Europos šalys iš recesijos išeis kur kas anksčiau nei Lietuva, o tai natūraliai lems didesnį kvalifikuotų darbuotojų praradimą, mat jie paprasčiausiai ieškos geresnių darbo sąlygų ir aukštesnio uždarbio.

„Čia būtų gerai su verslininkais pakalbėti, kaip buvo, kai mes ieškojome kinų, turkų ir rumunų... Bet šalia to mes turėsime aukštą nedarbą – didesnę dalį bedarbių sudarys nekvalifikuota arba įdarbinimui nelabai tinkama darbo jėga. Išlaidų mes turėsime didelių, plius turėsime įtampas, bet dar turėsime ir kvalifikuotos jėgos trūkumą ir taip sumažinsime savo investicinį patrauklumą“, - teigė Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktorius.

Pasak profesoriaus, būtina prisiminti, kad praėjusiais metais, kai ekonomika augo, statybos įmonės negalėjo išvystyti apie trečdalio savo pajėgumų, mat neturėjo pakankamo kiekio gerų ir kvalifikuotų darbuotojų.

Rodiklis	2008	2009	2010	2011	2012	2013	2014	2015
Vidutinis metinis nedarbo lygis (proc.)	5,8	14,5	15,4	13,5	11,5	10	8,7	7,5
Vidutinis metinis bedarbių skaičius (tūkst..)	94,3	220,4	261	210	190	160	140	124
Ilgalaikių bedarbių dalis bendrame bedarbių skaičiuje (proc.)	21	26	30	28	26	25	24	23
Ilgalaikių bedarbių skaičius (tūkst..)	19,8	57,3	78,3	58,8	49,4	40,0	33,6	28,5