Nei Klaipėdos miesto savivaldybė, nei kokia nors kita institucija nėra suskaičiavusi, kokią ekonominę naudą gauna tokias fiestas organizuojantis uostamiestis. Bet visi užsimerkia ir net nesvarsto, ar verta ir ateityje organizuoti masinius renginius.
Pasak viešosios įstaigos "Klaipėdos šventės" direktoriaus Remigijaus Mockaus, pačiai Jūros šventei ir jubiliejiniams miesto gimtadienio renginiams organizuoti šiemet išleista beveik 800 tūkst. litų.
Dalį šios sumos, 345 tūkst. litų, skyrė uostamiesčio savivaldybė, o beveik 450 tūkst. litų pavyko gauti iš rėmėjų.
Daugelis verslininkų giriasi, kad per Jūros šventę jų vadovaujamų įmonių apyvarta smarkiai šoktelėjo. Tačiau visi sutinka, kad pasibaigus fiestai apyvarta ne tik grįžo į ankstesnį lygį, bet ir turėtų smukti.
Senamiesčio verslininkų pirmininko pavaduotojos Zitos Lukoševičienės teigimu, nėra galimybių apskaičiuoti, kiek šventės dalyviai galėjo palikti pinigų Klaipėdoje, tačiau, jų skaičiavimais, vidurkis gali siekti apie 50 litų.
Ji taip pat apgailestavo, kad praūžus šventiniams renginiams daugelio Klaipėdos kavinių laukia sąstingis, nes "dabar iki spalio mėnesio, kai prasidės šildymo sezonas, žmonės taupys".
