„Esame nežinioje, paskelbta prastova, tačiau jau nuo rugsėjo negavome nei mums priklausančių uždirbtų atlyginimų, nei apmokėjimo už prastovas. Darbuotojai, nebeturėdami už ką susimokėti mokesčių ar nusipirkti maisto, pamažu yra priversti išeiti savo noru. Nors paskelbta prastova, mums yra sudaryti darbo grafikai 8-17 valandomis pirmadienį - penktadienį, taigi galime įsidarbinti tik pusei etato ir darbo laikai turi nesidubliuoti“, - rašė moteris.
Pasak jos, įsidarbinti pusei etato po 17 val. vakaro yra sudėtinga.
„Nebegauname visiškai jokių pajamų, nežinome, kas toliau mūsų laukia, kaip susimokėsime būsto mokesčius, ką valgysime... Niekas su mumis nebendrauja, neteikia jokios informacijos arba tiesiog atsako, kad teismo data dėl bankroto dar nėra žinoma, yra sakę, kad ji neviešinama“, - su pagalbos prašymu kreipėsi ji.
Vilniaus apygardos teismas yra išnagrinėjęs bylą dėl bankroto iškėlimo „Fresh market“ dar rugpjūtį, bankroto administratore buvo paskirta Diana Rumbutienė, tačiau šis teismo sprendimas buvo apskųstas ir dar nėra įsigaliojęs, o tai reiškia, kad bankroto administratorė negali veikti. Sprendimas dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisės tuomet, kai bus išnagrinėti pateikti skundai apeliacinės instancijos teisme.
Kasininke – pardavėja „Fresh market“ dirbusi moteris nurodo, kad paskutinį kartą atlyginimą gavo rugpjūčio 15 d.
„Mes turime atsiliepti telefonu, jeigu mums skambintų, iškviestų į darbą pasirašyti ir panašiai, o neatvykimo atveju būtų fiksuojamas grubus darbo drausmės pažeidimas ir grėstų atleidimas. Todėl tuo pačiu laiku kitur dirbti negaliu, o susirasti darbo po 17 val. - sudėtinga, - pasakojo „Fresh market“ darbuotoja. - Atleidimo atveju nebepriklausytų išeitinė kompensacija, kuri numatoma atleidimo dėl bankroto atveju. Kiek domėjausi, šiuo metu mums galima skirti išmoka yra apie 5 700 tūkst. Lt (1 651 eurų).“
Darbo teisės ekspertas, advokatas Nerijus Kasiliauskas DELFI komentavo, kad iš tiesų darbuotojai gali būti iškviesti dirbti, kai atšaukiama prastova, tačiau, jei tai daroma tą pačią dieną, o darbuotojai neatsiliepia, nebūtinai tai reiškia šiurkštų darbo drausmės pažeidimą.
„Žinau tokių atvejų, kai nustatomi iškvietimai, o jei darbuotojas neatvyksta, bandoma jį atleisti. Teismų praktika rodo, kad tokie atvejai pripažįstami neteisėtais. Jeigu skambinama, o darbuotojas neatsiliepia, tai gali įvykti ir dėl to, kad, pavyzdžiui, telefonas darbuotojui išsikrauna. Reikia oficialiai atšaukti prastovą, pavyzdžiui, iš vakaro, tada žmonės turi atvykti į darbą, o jei ne, juos galima atleisti kaip neatvykusius į darbą, bet tai yra tas pats kaip savo noru išeiti“, - aiškino N. Kasiliauskas.
Jis patvirtino, kad darbuotojai, iš darbo išėję savo noru, netenka teisės į išeitinę išmoką, kuri mokama iš Garantinio fondo įmonės bankroto atveju.
„Darbuotojams priklauso ne tik darbdavio nesumokėtas darbo užmokestis, bet ir išeitinė išmoka. Jei darbo sutartis nutraukiama dėl to, kad įmonė bankrutuoja, pagal įstatymą priklauso dvi išeitinės išmokos“, - komentavo N. Kasiliauskas.
Jis priminė, kad įmonei paskyrus bankroto administratorių, jis per 15 dienų turi nutraukti darbo sutartis su visais darbuotojais.
Teisės specialistų teigimu, skundai dėl bankroto bylos iškėlimo paprastai nagrinėjami skubos tvarka ir išsprendžiami per keletą mėnesių.
Numatytas artimiausias posėdis dėl „Fresh market“ bylos iškėlimo – spalio 15 d.
DELFI primena, kad apie nutraukiamą veiklą „Fresh market“ paskelbė šiemet rugpjūtį. Bendrovė veiklą pradėjo 2013 m., paskelbdama, kad jos niša - mažo formato šviežių produktų parduotuvės arčiau namų.
