„Žmogui paprasčiausiai neišlaikė nervai”, – „Lietuvos rytui” pasakojo vienas „Achemos grupės” šaltinių. Ne vienas iš jo bendražygių atsisakė komentuoti dabartinę padėtį, tačiau puse lūpų užsiminė apie įtampą koncerne.
Jonavoje, kur įsikūrusi viena didžiausių koncerno įmonių trąšų gamykla „Achema”, jau svarstoma, jog prezidento pasitraukimas gali reikšti visos grupės skilimo pradžią.
Tiesa, pagrindinė koncerno akcininkė Lyda Lubienė portalui vz.lt vakar tvirtino, kad A.Laurinaičio sprendimas trauktis jai pačiai buvo netikėtas.
A.Laurinaitis tikriausiai liks Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidentu. LPK prezidentas Robertas Dargis sakė, jog konfederacijoje nėra reikalaujama, kad asmuo į vadovaujamas pareigas gali būti paskirtas tik tuomet, kai užima tam tikrą postą ar atstovauja tam tikrai ūkio šakai.
A.Laurinaitis koncernui vadovavo nuo pagrindinio jo akcininko Bronislovo Lubio mirties 2011 metų spalį, iki tol jis buvo ilgametis grupės viceprezidentas.
L.Lubienė kartu su dukra valdo 50,375 proc. "Achemos grupės" akcijų. Dar 11,625 proc. priklauso B.Lubio vyriausiajai dukrai Jūratei Žadeikienei.
2001-aisiais įkurtas koncernas "Achemos grupė" valdo daugiau nei 50 Lietuvoje ir užsienyje dirbančių įmonių, tarp kurių - "Achema", didžiausia Klaipėdos uosto krovos bendrovė "Klasco", kompleksinių trąšų gamintoja "Agrochema", žiniasklaidos priemonės ir viešbučiai, vėjo jėgainių parkas vakarų Lietuvoje.
