Naujovę smerkia ne visi
Yra žmonių, sakančių, kad maišelius reikėjo apmokestinti jau anksčiau, nes tai skatina jų naudoti mažiau.
„Paskatins ir paskatino – atsinešiau savo“, – dalijosi moteris.
„Stengiuosi naudot tų maišelių kuo mažiau, nes jie labai teršia aplinką ir žmonės juos labai išmėto visur, tai, manau, čia yra labai protingas sprendimas padarytas“, – teigė vaikinas.
Kaip ir tikėtasi, naujovė sulaukė ne tik palaikymo, bet ir prieštaringų nuomonių. Vieni teigia, jog papildomai mokėti už plastikinius maišelius – nepatogu, kitiems tai atrodo dar ir brangu.
„Atrodo nebrangu, bet, kai paskaičiuoji...“, – teigė moteris.
Tačiau prekybininkai pastebi, jog didžioji dalis pirkėjų mokamais maišeliais nesiskundžia.
„Nepyksta, iš tikrųjų, visi labai supratingai į tai žiūri. Aišku, matome, kad galbūt ne visi dar skenuoja, nes dar reikia priprasti, reikia žmonėms atkreipti dėmesį į tai, kad nuo šiol yra nauja tvarka“, – teigė „Rimi“ komercijos operacijų vadovė Olga Suchočeva.
Maišelių pardavimo strategijos
Prekybos tinklai pasirinko skirtingas maišelių pardavimo strategijas. Vieni tikisi, kad pirkėjai bus nuoširdūs ir atsiskaitydami kasininkui pasakys, ar maišelius pasiėmė iš parduotuvės, ar iš namų.
„Prie standartinės kasos pirkėjui tereikia pasakyti, kad maišelių jis panaudojo apsipirkimo metu, o prie savitarnos kasų pirkėjui reikia nuskanuoti kortelę su tuo vadinamuoju barkodu ir įvesti tą maišelių kiekį, kiek jų panaudojo“, – aiškino „Lidl Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė.
Panašią praktiką taiko ir „Maxima“.
„Klientas, atėjęs prie kasos, turės pasakyti, kiek tų maišelių įsigijo. Mes, iš tikrųjų, tikime savo pirkėjų sąmoningumu ir sąžiningumu, ir, kad jie bus atviri ir atsakingi, ir pasakys, kiek tų maišelių pasiėmė“, – dalijosi „Maximos“ atstovė ryšiams su žiniasklaida Raminta Gecevičiūtė.
Kiti prekybos tinklai nusprendė vienkartinius maišelius pardavinėti kaip įprastas prekes.
„Visi maišeliai turi barkodą ir jį reikia nuskanuoti kasoje. Tai labai paprasta ir labai lengva atskirti, kuriuos reikia skanuoti, o kurių ne“, – teigė „Rimi“ atstovė O. Suchočeva.
Siekiama mažinti žalą gamtai
Uždrausti neatlygintinai dalinti plastikinius maišelius Seimas nusprendė dar praėjusių metų pabaigoje. Taip siekiama mažinti jų daromą žalą gamtai. Lietuva yra daugiausiai plonų plastikinių maišelių sunaudojanti šalis Europoje. 2020 metais vienas Lietuvos gyventojas jų sunaudodavo apie 250. Mažiausiai jų prireikdavo gyventojams Belgijoje, Liuksemburge bei Austrijoje.
„Prekybos tinklai deklaravo, kad, praėjus tam tikram laikui, iki pusmečio ir nepamačius reikšmingų pokyčių – bus keičiama kaina, bet, jeigu ir tai nepadės, akivaizdu, kad reikia eiti kitų šalių keliu ir galvoti apie tų plastikinių maišelių eliminavimą iš prekybos“, – teigė Seimo narys (DFVL) Tomas Tomilinas.
Pokyčiai jau matomi
„Maximos“ klientai per mėnesį sunaudodavo apie 15 milijonų plastikinių maišelių. Dabar siekiama šį skaičių sumažinti bent jau perpus. Anot prekybininkų, pokyčiai matomi jau dabar.
„Mūsų pardavimai rodo, kad birželio mėnesį žmonės įsigijo dvigubai daugiau daugkartinio naudojimo maišelių negu gegužę“, – teigė „Maximos“ atstovė ryšiams su žiniasklaida R. Gecevičiūtė.
Žmonės vis dažniau renkasi tvaresnes alternatyvas.
„Pastebime tai, kad žmonės tikrai noriau renkasi daugkartines, tvaresnes alternatyvas ir įsigyja daugkartinius maišelius. Tie maišeliai gali būti skalbiami, išdžiovinami ir naudojami dar, ir dar“, – teigė „Lidl Lietuva“ atstovė L. Skersytė.
Tam pritarė ir „Rimi“ atstovė.
„Daugkartinių maišelių pardavimai labai padidėjo. Prieš tai jie buvo beveik neperkama prekė, o jau dabar siekia keletą tūkstančių per dieną“, – teigė O. Suchočeva.
Prekybininkai patys spręs, kur panaudoti surinktas lėšas: investuoti į pirkėjų švietimą ar laikyti jas papildomomis pajamomis.
Visą reportažą galite rasti LNK portale:
