VVTAT: „Pjaunų grybą“ klaidino vartotojus apie maisto papildų savybes
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) savo puslapyje paskelbė, kad išnagrinėjo bylą dėl MB „Pjaunu grybą“ skleistos maisto papildų reklamos, kurioje buvo užsimenama apie žmogaus ligų gydymo ir profilaktines savybes. Teigiama, kad skleisti reikalavimų neatitinkantys teiginiai, dėl to skirta bauda.
„Skleisdama reikalavimų neatitinkančius sveikatingumo teiginius apie 9 maisto papildus: „Lion‘s Mane kapsiulės“, „Kordicepso kapsulės“, „Ausiagrybio kapsulės“, „Čiaga kapsulės“, „Reishi kapsulės“, „Maitake kapsulės (Grifola frondosa)“, „Lion‘s Mane grybo ekstraktas –tinktūra (100 ml)(Hericium erinaceus)“, „Reishi grybo ekstraktas – tinktūra ( 100 ml) (Ganoderma lucidum)“, „Čaga (juodojo beržo grybo) ekstraktas – tinktūra (100 ml) (Inonotus Obliquus)“), vartojo sveikatingumo teiginius, kuriais nurodoma ar užsimenama apie žmogaus ligų gydymo ar profilaktines savybes ir kitas sveikatingumo savybes, kurių jie neturi.
Reklamoje buvo skleidžiami tokie teiginiai, kaip: „gali padėti pagerinti atmintį, dėmesį ir koncentraciją; „manoma, kad jis gali būti naudingas sergant (arba prevenciškai) tokiomis ligomis kaip Alzheimerio liga ir demencija.“; „tyrimų duomenimis, gericijus gali padėti sumažinti nerimo ir depresijos simptomus. gali padėti sumažinti aukštą kraujospūdį, cholesterolio kiekį ir pagerinti širdies bei kraujagyslių sistemos veiklą; „didelio susidomėjimo susilaukė cordyceps priešvėžinės savybės ir gebėjimas sumažinti ar net panaikinti tradiciniais vėžio gydymo metodais sukeltus šalutinius poveikius“; „cordyceps gali padėti sumažinti vėžio gydymo sukeltą šalutinį poveikį.“ ir pan.
Vartotojai, skaitydami bendrovės informaciją galėjo nepagrįstai sudaryti įspūdį, kad reklamuoti maisto papildai yra naudingi sveikatai ar su sveikata susijusiai gerai savijautai, gali padėti sustiprinti imuninę sistemą, apsisaugoti nuo infekcijų bei ligų. Įvertinus tyrimo metu nustatytas aplinkybes, už Reklamos įstatymo nuostatų pažeidimus MB „Pjaunu grybą“ skirta 1537 eurų baud“, – rašo VVTAT.
„Pjaunu grybą“: liepė sunaikinti produkciją, iš karto paskyrė baudą
Savo feisbuko puslapyje mažoji bendrija „Pjaunu grybą“ teigia, kad ši istorija yra apie tai, kaip žlugdomas smulkusis verslas. Verslininkų teigimu, tai yra viešas VVTAT pasityčiojimas. Tačiau sulaukta ne tik VVTAT dėmesio, bet ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) patikrinimo
„Paskirtos baudos už svetainėje buvusias nuorodas į oficialius mokslinius straipsnius ir tyrimus apie vieną ar kitą grybą, potencialias jo savybes, pasirodo reklamos pažeidimas. Kodėl svetainėje skelbiama informacija apskritai prilyginama reklamai ir kaip vartotojui suprasti, vieno ar kito produkto paskirtį, klausimai keliantys atskirą diskusiją. (...)
Šaunios (tikrai) merginos iš VMVT vietinio skyriaus, tik gūžčioja pečiais, kodėl bauda, juk pažeidimas pirmas, verslas naujas, viskas operatyviai išimta ir sutvarkyta, įmonė dirba nuostolingai. Na bet ok, pažeidėm, sutinkam, baudą sumokėsim. Šiandiena vėl konkurentų skundas (šį kartą net žinome kieno, patys prisipažino), tik šį kartą viskas pasiekia absurdiškumo viršūnę, įsakymas sunaikinti pieninį šokoladą ir migdolų riešutų kremą, nes sudėtyje yra beržo juodgrybis ir kordicepsas (tas kurį leidžiama pardavinėti ES, ir tas kuris didelėje pasaulio dalyje vartojamas maistui), pasirodo gali būti tik maisto papildas (čia šiaip pasirinktai kiekvienos šalies reikalas, bet mūsuose savo sprendimų nekuria, tik žiūri bendrą EU duomenų bazę, kur grybai prilyginami pomidorams, dėl ko ir nesame gavę jokių ES paramų). Bet tebūnie, su viskuo sutinkam, mes įstatymų laikomės. Bet tai palaukit klausiam???
Kodėl lietuviškos ir Europos parduotuvės užtvindytos pavyzdžiui grybų kavomis su tuo pačiu kordicepsu ir chaga, pavyzdžiui garsaus suomių (EU) gamintojo „Four sigmatic“, kuris jomis baigia užkariauti pasaulį. Jeigu matote sako – skųskit! Skųsti ką, prekybos centrus ar dešimtis jei ne šimtus kitų e-parduotuvių? Tiek jau tos“, – rašo įmonė.
Kaip teigiama toliau įmonės įraše, institucijų klausta, ar gali produktai tuomet būti ne naikinami, o kam nors paaukojami, nes tai rankų darbas – pagaminta iš kokybiškų, saugių, sertifikuotų ingredientų produktų. Tačiau gautas atsakymas, kad ne, negalima. Dėl to reiktų naikinti tūkstančius vienetų sertifikuoto maisto.
„Važiuojam toliau, bene garsiausias pasaulyje grybas kuomet kalbame apie onkologiją – Turkey Tail (liet. kalakuto uodega, tiksliau įvairiaspalve kempė), Japonai ekstrahuoja ir jau kelis dešimtmečius gamina oficialų vaistinį preparatą aktyvinti chemoterapijos naikinamą įmunitetą (krestinas arba polisacharidas K vadinasi). Turkey tail, pardavinėjamas visur kur, UK, JAV, Azijos, Šveicarijos e-parduotuvių, ir be jokių apribojimų siunčiamas į Lietuvą. Vienas garsiausių pasaulyje funkcinių grybų, su kuriais tas pats „Four sigmatic“ kavą gamina, daugelyje šalių leistinas vartoti be jokių apribojimų, ir augantis kožno Lietuvio kieme, tačiau EU reglamentas sako – „naujasis maistas“, bet tuo pačiu palieka teisę kiekvienai narei spręsti atskirai. Daug šalių ir nusprendė, galbūt dėl to didžioji dalis Lietuvos pluoštinių kanapių gamintojų ir pardavėjų Lietuvoje, įmones registravę, Lietuvoje parduoda aliejus, bet mokesčius moka ten. Galbūt reikės ir mums.
Atrodo, juk galima imti vieną kategoriją, žolininkų, pluoštinių kanapių, grybų, dar kažko, sudaryti darbo grupę, pakviesti LSMU ar Gamtos tyrimų centro mokslininkus kurie greitai paaiškintų, kas, kaip ir ką rekomenduoja daryti, tuomet ir nuspręsti. O čia bausti ir viešai pasišaipyti, beje mūsų istorija trumpa ir aiški: Turkey tail turėjome visuomet (sertifikuota, ekologiška, su visais maisto saugos tyrimais kiekvienai partijai, užauginta Europos Sąjungoje), vietinis VMVT atstovas sako pardavinėkit kaip maistą, mes taip ir darėm, vėliau atėjo kiti, sako dabar greičiausiai bus blogai. Ir greičiausiai bus, juk ir po pirmo patikrinimo iškarto gavome baudą, vietoje to, kad sakytų – pasitaisykit, šaunuoliai, kad kažką kuriate. Bet ne, bausti ir viešai šaipytis – geriausias sprendimas“, – rašo įmonė.
Armonaitė: komunikacija keista
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė komentavo, kad jau kelerius metus dirbama, kad verslą prižiūrinčios institucijos pirmiausia konsultuotų, o ne baustų.
„Šioje istorijoje mane labiausiai nustebino, kad tarnyba skyrė piniginę baudą verslui jo prieš tai normaliai nepakonsultavusi, kaip ištaisyti galimus pažeidimus. Juk buvo galima gražiuoju išsiaiškinti ir susitarti dėl reklamos teiginių, kurie galėjo suklaidinti vartotojus. Suprantama, kad kalbant apie maisto papildų naudą žmogaus sveikatai ir galimas gydomąsias savybes riba tarp tiesos ir galimo vartotojo klaidinimo yra labai maža. Institucijos turi ginti vartotoją, bet grėsmė būti nubaustiems dabar kyla daugybei maisto papildų ar vaistažolių pardavėjų.
Dar keistesnis dalykas – komunikacija. Nemanau, kad yra normalu pranešti žinią apie paskirtą baudą visuomenei socialiniuose tinkluose išsityčiojant iš įmonės pavadinimo. Kažkam šmaikštu, o kai kam tai reali žala“, – teigia ministrė.
Anot jos, vien šiemet Lietuvoje savo žinias kaip bendradarbiauti su verslu tobulino beveik 2 tūkst. valstybės institucijų specialistų ir tai daroma kasmet. Pastaruosius kelerius metus visų Lietuvoje veikiančių verslo priežiūros įstaigų darbo vertinimas dešimtbalėje sistemoje pakilo nuo 5 iki 7,2 balo.
„Man kartais sako, kad biurokratijos mažinimas yra žemai kabantis obuolys, kurį tiesiog politiškai reikia nusiraškyti. Tai nėra tiesa. Nes pirmiausiai kalbame ne apie įstatymus, o apie žmonių įsitikinimus. Ir jiems keistis reikia ne tik įstatymų, ministrų įsakymų, mokymų, bet ir laiko“, – sako A. Armonaitė.
Aiškinsis Seime
Baudų skyrimas kūrybiškam maisto ir kosmetikos verslui turi būti tik kraštutinė priemonė už teisės aktų pažeidimus, teigia Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Andrius Bagdonas, reaguodamas į trečiadienį Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos paskirtą baudą saldumynų su grybų priedais gamintojui.
„Valstybės kontroliuojančių institucijų represinis elgesys prieš kūrybišką smulkų verslą – tai itin neigiama pastarųjų metų tendencija. Rinkoje inovacijos randasi greičiau, negu biurokratinis aparatas spėja prisitaikyti, todėl teisės aktų normos verslams pritaikomos paprasčiausiai juos draudžiant ir baudžiant. Tai yra ne kas kita, kaip valstybinės kontrolės recidyvas“, – mano Ekonomikos komiteto narys A. Bagdonas.
Draudimas ir baudimas, anot Seimo nario, turėtų būti taikomas už sunkius ir pakartotinius pažeidimus, o ne dėl netiksliai parenkamų lingvistinių formuluočių.
„Kaip kurti verslą šalyje, kur aludė baudžiama už literatūros citatas interjere, kur žaismingi posakiai kaip „sviestas sviestuotas“ ar „daktaras desertas“ vertinami kaip vartotojų klaidinimas? Perdėtos atsakomybės demonstravimas už mokesčių mokėtojų pinigus yra ne tik neatsakingas, bet ir žlugdantis privačią iniciatyvą, kenkiantis piliečių pasitikėjimui valstybe veiksmas“, – mano liberalas.
Todėl Seimo liberalai kviečia verslus ir kontrolės institucijas tartis, ar įmanoma kylančius ginčus tarp verslo subjektų ir kontrolės institucijų spręsti ne sankcijomis, o švietimu. Susitikime dalyvaus Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnybos, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos bei įvairių maisto ir kosmetikos gamintojų atstovai.
„Jeigu nesusitarsime prie apskritojo stalo Seime, inicijuosime verslo priežiūrą liberalizuojančias įstatymų pataisas“, – teigia A. Bagdonas.
