Dokumente akcentuojamas poreikis apriboti šalyje veikiančių įmonių darbuotojų darbo valandas. Japonijos ministras pirmininkas Shinzo Abe, inicijavęs itin išreklamuotas darbo stiliaus reformas, siekia nustatyti viršvalandžių ribas.
Tiesa, jau dabar verslo pasaulio atstovai priešinasi tokioms naujovėms, itin didelį pasipiktinimą demonstruojant pramonės atstovams, susiduriantiems su darbuotojų trūkumu.
Prieš dvejus metus įsigaliojęs įstatymas tapo atsaku į socialinę problemą, kuri itin išryškėjo XX a. devintojo dešimtmečio pabaigoje.
Vis tik viena yra aišku jau dabar: ketinama tirti dėl didelio darbo krūvio susiklostančią situaciją, neigiamai veikiančią įmonių darbuotojų sveikatą.
Remiantis praėjusią savaitę paskelbta kasmetine ataskaita, 23 proc. iš 1743 įmonių, dalyvavusių apklausoje, patvirtino turinčios darbuotojų, kurių mėnesinis viršvalandžių skaičius viršija 80 val. ribą, peržengus kurią darbuotojo mirtis gali būti siejama su persidirbimu.
12 proc. apklaustų Japonijos įmonių atstovų pripažino, kad dalis jų darbuotojų vos per vieną mėnesį yra turėję per 100 viršvalandžių.
Šis rodiklis viršija visus įmanomus rekordus ir siekia 44 proc. informacijos ir komunikacijos bendrovėse, 40 proc. mokslo ir technologijų paslaugų sektoriuje ir 38 proc. krovininio autotransporto ir pašto įmonių verslo srityje.
2015 m. oficialiai patvirtintos 96 darbuotojų mirtys nuo persidirbimo, už kurias išmokėtos kompensacijos pagal atitinkamą kompensacijų skyrimo schemą.
Tikslesnės šių mirčių priežastys – smegenų ir širdies ligos. Lyg to dar būtų maža, 93 darbuotojų savižudybės arba mėginimai nusižudyti taip pat siejami su persidirbimu.
Remiantis kitais ataskaitoje pateikiamais duomenimis, per tą patį periodą dėl bent iš dalies su darbu susijusių problemų nusižudė 2159 asmenys. Kitaip tariant, oficialiai pripažinti atvejai, už kuriuos buvo atlyginta, tėra ledkalnio viršūnė.
Vidutiniškai apie trečdalis visą darbo dieną dirbančių asmenų patvirtina jaučiantys didelį nuovargį, o 45 proc. pripažino patiriantys miego trūkumą, o kaip vieną iš pirminių priežasčių įvardija ilgus viršvalandžius.
Vis dėlto tenka pripažinti, kad darbuotojų, per savaitę darbe praleidžiančių daugiau nei 60 valandų (Darbo standartų teisės aktuose nustatytas limitas – 40 val.) skaičius laipsniškai mažėja po XXI a. pirmojo dešimtmečio pradžioje pasiekto piko, o praėjusiais metais siekė 8,2 proc. Tiesa, šis rodiklis kur kas didesnis tarp 30-49 m. vyriškos lyties darbuotojų.
Taigi akivaizdu, kad atėjo laikas spręsti, ką su šiais duomenimis daryti ir kokių veiksmų imtis.
Moteris, dirbti šioje įmonėje pradėjusi 2015 m. balandžio mėn., susirgo depresija tų pačių metų lapkričio mėn., kai jai tenkantis darbo krūvis itin stipriai padidėjo. Kitą mėnesį moteris ryžosi savižudybei. Darbo inspekcija patvirtino, kad moteris prieš susirgdama depresija per mėnesį turėjo 105 val. viršvalandžių.
2000 m. Aukščiausiasis Teismas paskelbė nuosprendį byloje, pradėtoje gavus ieškinį iš kito „Dentsu“ įmonės darbuotojo šeimos, kurios narys savižudybę įvykdė 1991 m.
Ši tragiška istorija taip pat sieta su per dideliu darbo krūviu, o iš įmonės reikalauta prisiimti atsakomybę už neįvykdytą pareigą pasirūpinti, kad darbuotojų fizinei ir psichologinei būklei nebūtų pakenkta dėl persidirbimo.
Toks teismo nuosprendis davė pradžia teisiniam standartui, pagal kurį pripažįstama darbdavio atsakomybė dėl su persidirbimu susijusių darbuotojų savižudybių.
Deja, persidirbančių ir itin didelį stresą patiriančių įmonių darbuotojų, varginamų depresijos ar mėginančių užbaigti savo gyvenimą, skaičius ir toliau auga, o itin didelis jis tarp jaunų darbuotojų.
Garsiai nuskambėjo 2008 m. nusižudžiusio daugiau nei 140 val. viršvalandžių per mėnesį dirbusio „Watami Co.“ aukštas pareigas ėjusio darbuotojo istorija. Tokie liūdnai pasibaigiantys pavyzdžiai patvirtina, kad įmonių darbuotojų persidirbimo atvejų, net ir atsižvelgiant į įmonių vadovams tenkančią atsakomybę dėl žalos darbuotojų sveikatai, nemažėja.
Skaičiuojama, kad Japonijoje darbuotojas 2014 m. dirbo vidutiniškai 1729 valandas, t. y. apie 300 val. daugiau nei darbuotojas Vokietijoje ir Prancūzijoje, bet mažiau nei JAV ir Pietų Korėjoje. Nuo XX a. dešimtojo dešimtmečio šis skaičius pastarosiose šalyse siekė apie 2 tūkst. valandų, neįskaitant ne visu etatu dirbančiųjų.
Darbo standartų teisėje numatomi darbo valandų apribojimai – 8 val. per dieną ir 40 val. per savaitę. Vis tik kiekvienoje įmonėje pasirašius atskirą darbo santykių reglamentavimo sutartį gali būti efektyviai taikomas Sveikatos, darbo ir gerovės ministerijos standartas, pagal kurį kiekvienas darbuotojas gali dirbti viršvalandžių, per mėnesį siekiančių 45 val. (per metus – 360 val.).
Sh. Abe įvardijo ilgų darbo valandų problemą japonų įmonėse kaip vieną iš pagrindinių kliūčių darbo rinkoje dalyvauti aktyviau pageidaujančioms moterims, o tai, jo teigimu, iš esmės trukdo duoti atkirtį darbingo amžiaus Japonijos gyventojų mažėjimo problemai.
Siekiant šių tikslų griežtesnis viršvalandžių reglamentavimas – tai dalis darbo stiliaus reformos darbotvarkės, o viena iš keliamų idėjų – viršvalandžių apribojimas.
Jei nustatyta viršutinė riba bus iškelta labai aukštai, ji neturės prasmės, o jei viršvalandžiai bus apriboti per griežtai, toks sprendimas neišvengiamai susidurs su verslo bendruomenės pasipriešinimu.
Verslo lyderiai, dalyvavę vyriausybės rengtose diskusijose šiuo klausimu, teigė nepritariantys bendram apribojimui tikindami, kad pramonės šakoms, susiduriančioms su darbuotojų trūkumu, turėtų būti taikoma kitokia tvarka.
Vis dėlto pritaikius apribojimus nepakankamam darbuotojų skaičiui jie nebūtų efektyvūs. Dar vienas dalykas, į kurį būtina atsižvelgti, – tai galimas įmonių mėginimas ribojimus apeiti neapskaitant darbuotojų viršvalandžių.
Taigi akivaizdu, kad Sh. Abe administracijai dar teks pasistengti tam, kad reglamentavimas, kurio nuspręsta imtis, būtų pakankamai efektyvus ir garantuotų tinkamą įmonių darbuotojų sveikatos apsaugą.
Pagalbos telefonai:
| Psichologinės pagalbos tarnyba | Telefono numeris | Darbo laikas |
| Jaunimo linija Budi savanoriai konsultantai | 8 800 28888 | I-VII visą parą |
| Vaikų linija Budi savanoriai konsultantai, profesionalai | 116 111 | I-VII 11:00 - 21:00 |
| Linija Doverija (parama teikiama rusų kalba) Budi savanoriai konsultantai. Pagalba skirta paaugliams ir jaunimui. | 8 800 77277 | I-V 16.00 - 20.00 |
| Pagalbos moterims linija Budi profesionalai, savanoriai konsultantai | 8 800 66366 | I-VII 10:00 - 21:00 |
| Vilties linija Budi profesionalai, savanoriai konsultantai | 116 123 | I-VII visą parą |
Skambučius į visas linijas apmoka SADM iš Valstybės biudžeto lėšų.
Emocinė parama internetu
| „Vaikų linija“ | Registruotis ir rašyti svetainėje: http://www.vaikulinija.lt | Atsako per dvi dienas |
| „Jaunimo linija“ | Registruotis ir rašyti svetainėje: http://www.jaunimolinija.lt/internetas | Atsako per dvi dienas |
| „Vilties linija“ | Rašyti svetainėje: http://paklausk.kpsc.lt/contact.php arba vilties.linija@gmail.com | Atsako per tris darbo dienas |
| „Pagalbos moterims linija“ | Rašyti el. paštu: pagalba@moteriai.lt | Atsako per tris dienas |
Krizių įveikimo centre (Giedraičių 60 A, Vilnius, www.krizesiveikimas.lt) budi psichikos sveikatos specialistai, su kuriais galite pasikonsultuoti atėję arba per Skype be išankstinės registracijos ir nemokamai. Į budinčius psichologus bus galima kreiptis darbo dienomis 16-20 val., šeštadieniais 12-16 val. Darbo laikas: I, III, V 16.00–20.00
Visa papildoma informacija – puslapyje www.klausau.lt
Pagalba nusižudžiusių artimiesiems: savitarpio pagalbos grupė, dažniausiai užduodami klausimai, literatūra ir kita naudinga informacija puslapyje artimiems.lt
Vaikų ir paauglių krizių intervencijjos skyrius. Veikia visą parą. (8-5) 275 75 64.
