Lietuvoje prekes dažniau grąžina jaunimas, Estijoje amžius nėra svarbus veiksnys
Apklausos duomenys rodo, kad Lietuvoje ir Latvijoje grąžinti įprastose ar e. parduotuvėse įsigytas prekes yra labiau linkę jaunesni gyventojai. Mūsų šalyje apie 60 proc. 18–35 metų gyventojų pernai yra grąžinę netikusias prekes. Latvijoje ši dalis siekia 46 proc. Estijoje prekes grąžinančių gyventojų dalis visose amžiaus grupėse yra pasiskirsčiusi apylygiai.
„Prekių grąžinimas – neatsiejama e. komercijos dalis. Priklausomai nuo e. prekybos srities, grąžinama nuo kelių iki 40 proc. visų internetu užsakytų prekių. Visgi, kaip rodo tyrimo duomenys, skirtingose šalyse ir skirtingose amžiaus grupėse grąžinimo statistika skiriasi. Tai, kad Estijoje gyventojų amžius neturi įtakos prekių grąžinimo įpročiams, ko gero, rodo didesnę nei kitose Baltijos šalyse e. komercijos rinkos brandą ir aukštesnį visuomenės e. raštingumo lygį.
Tikėtina, kad Lietuvoje ir Latvijoje, spartėjant skaitmenizacijos procesams ir didėjant internetu nuolat apsiperkančių gyventojų daliai, skirtingo amžiaus vartotojų prekių grąžinimo įpročių skirtumai taip pat mažės“, – sako bendrovės „Omniva LT“ komercijos vadovas Justinas Pileckas.
Visose Baltijos šalyse grąžinti prekes yra labiau linkusios moterys. Lietuvoje ir Estijoje atotrūkis tarp vyrų ir moterų siekia daugiau kaip 10 proc., o Latvijoje – 5 proc. Visose šalyse moterys dažniausiai grąžina drabužius, avalynę, kosmetiką, parfumeriją, aksesuarus. Lietuvoje moterys taip pat itin dažnai grąžina knygas. Vyrai dažniau yra linkę grąžinti elektronikos, automobilių, statybų, muzikos ir sodo prekes. Bendrai lietuviai iš kitų Baltijos šalių išsiskiria pagal namų apyvokos prekių, o latviai – pagal aksesuarų grąžinimą.
Lietuvių patirtis grąžinant prekes fizinėse parduotuvėse – geriausia
Kalbant apie prekių grąžinimą fizinėse parduotuvėse ir gerą vartotojų patirtį šioje srityje, latvių ir estų prekybininkai galėtų lygiuotis į Lietuvos įmones. Net 82 proc. lietuvių liko patenkinti prekių grąžinimo procesu fizinėse parduotuvėse. Galima palyginti: tik pusė latvių teigė, kad grąžindami prekes fizinėse parduotuvėse turėjo gerą patirtį. Estai šiuo aspektu yra nuosaikesni – 68 proc. jų grąžindami prekes parduotuvėse liko patenkinti.
Visgi internetu įsigytas prekes lietuviai grąžina gerokai vangiau nei Baltijos kaimynai. Tik 63 proc. lietuvių, palyginti su 78 proc. estų ir 83 proc. latvių, prisipažino dažniausiai grąžinę internetu įsigytas prekes. Tiesa, 71 proc. lietuvių internetu įsigytų prekių grąžinimo procesą vertina teigiamai.
„Nors lietuviai internetu įsigytų prekių grąžinimo procesą vertina gan teigiamai, kol kas jie dažniau yra linkę grąžinti fizinėse parduotuvėse įsigytas prekes. Šiuo požiūriu lietuviai išsiskiria iš kitų Baltijos šalių gyventojų, kurie vis labiau įpranta grąžinti dėl vienos ar kitos priežasties netikusias internetu pirktas prekes. Kaip rodo apklausos duomenys, prekes grąžinti fizinėse parduotuvėse gyventojai dažniausiai yra linkę todėl, kad nori iš karto atgauti pinigus arba turėti galimybę netikusią prekę greitai pakeisti į naują. Svarbus ir psichologinis aspektas – grąžinti prekę fizinėje parduotuvėje nemažai daliai gyventojų dar atrodo saugiau“, – sako J. Pileckas.
Anot jo, kartu tai rodo patogaus ir greito būdo grąžinti prekes nevykstat į fizines parduotuves poreikį. Dėl to vis daugiau gyventojų renkasi galimybę prekes grąžinti per paštomatus ir specialiai tam skirtas platformas. Lietuvoje prekėms grąžinti paštomatu pirmenybę teiktų 62 proc., Latvijoje – 65 proc., o Estijoje – 82 proc. gyventojų.
Reprezentatyvią Baltijos šalių gyventojų apklausą bendrovės „Omniva LT“ užsakymu atliko tyrimų bendrovė „Norstat“. Šių metų sausio–kovo mėnesiais buvo apklausta po tūkstantį kiekvienos šalies 18–55 metų gyventojų.
