Pasak Kristalinos Georgievos, finansinės sistemos, išgyvenusios sparčios plėtros ir padidėjusio sudėtingumo procesą, paprastai būna palankios turtuoliams ir padidina nelygybę, rašo „The Independent“.
Anot vadovės, pajamų bei turto nelygybė daugelyje Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) turtingų šalių klubo narių pasiekė rekordines aukštumas arba prie jų priartėjo. Pareigūnė išskyrė Jungtinę Karalystę (JK), kaip šalį, kur 10 proc. turtingiausių šalies žmonių šiuo metu valdo beveik tiek pat turto kaip ir priešingoje skalėje atsidūrusių 50 procentų.
Kalbėdama JAV Petersono tarptautinės ekonomikos institute penktadienį, K. Georgieva pabrėžė paraleles tarp naujojo dešimtmečio ir „audringojo trisdešimtojo dešimtmečio“ prieš šimtą metų, nuvedusio link Volstrito griūties“.
„Ši nerimą kelianti tendencija primena 20-ojo amžiaus pradžią, kai du paraleliniai procesai, o būtent technologijos ir integracija, nuvedė link pirmojo Paauksuotojo amžiaus, Audringojo trisdešimtojo dešimtmečio, ir galiausiai prie finansinės katastrofos“, – sakė ji.
Tuo pat metu publikuotas TVF ekonomistų naujasis tyrimas parodė, kad nelygybė yra linkusi didėti prieš finansų krizes, ir tuo pabrėžiamas „stiprus ryšys“ tarp nelygybės ir finansinio stabilumo.
Viena iš priežasčių yra ta, kad didesnė nelygybė gali kelti politinį spaudimą greitai rasti sprendimą, o tai, savo ruožtu, tik apsunkina problemą, sakė ji.
„Neigiamas poveikis ypač jaučiamas, kai finansiniai sektoriai jau ir taip giliai įklimpę; sudėtingi finansiniai instrumentai, įtakingi lobistai ir išpūsti atlyginimai bankininkystės pramonėje gali nuvesti prie sistemos, kuri tarnauja sau tiek pat, kiek ir kitiems“, – sakė ji.
Pasak TVF vadovės, finansinės paslaugos gali atlikti teigiamą vaidmenį mažinant nelygybę per inovacijas, pavyzdžiui, mobiliosios bankininkystės paslaugas, siekiant pritraukti žmones, kurie anksčiau neturėjo bankinių santykių, ypač besivystančiose valstybėse.
„Mes žinome, kad finansinė įtrauktis gali būti lūžio momentu ekonomikos žaidime. Ji gali padėti pašalinti kliūtis, susijusias su lytimis, rase, geografine padėtimi ir nelygiomis pirminėmis pozicijomis gyvenime“, – sakė ji.
Tačiau anot K. Georgievos, labai svarbu, jog finansinis sektorius būtų stiprus, bet ne per sudėtingas ir neužkrautų sunkios skolų naštos ar nesukeltų rizikų visai sistemai.
Pasak K. Georgievos, pastangos nuo 2008 metų krizės laikų taikyti aukštesnius kapitalo bei likvidumo reikalavimus bankams ir užtikrinti, kad sunkumų alinami bankai galėtų būti uždaryti su mokesčių mokėtojų pagalba, pasistūmėjo į priekį. Bet ji čia pat pridūrė: „mes saugesni, bet ne pakankamai saugūs. Tokių pasiekimų atšaukimas – o kai kur toks procesas jau prasidėjo, – būtų didelė klaida.“
Ji neminėjo konkrečių valstybių, bet nuo tada, kai JAV prezidentu buvo išrinktas Donaldas Trumpas, Volstritas siekia griežtesnių taisyklių, kokios galiojo vadovaujant jo pirmtakui Barackui Obamai.
K. Georgieva taip pat atskleidė, kad TVF, kuris yra svarbiausia pasaulyje finansų priežiūros institucija, per savo pavasarį numatytus susitikimus ketina pristatyti tyrimą apie tai, kokį svarų vaidmenį finansų sektorius gali atlikti pastūmėjant pasaulį link nulinės anglies dvideginio emisijos ir įgyvendinant Paryžiaus sutarties tikslus.
