aA
Valdžios sprendimas specialioje svetainėje skelbti produktų kainas gali ne tik neatnešti naudos, bet ir kainas padidinti, LRT RADIJUI sako ekonomistė Rūta Vainienė. Anot jos, toks kainų skelbimas neleidžia daryti jokių išvadų, o pažvelgę į didesnes konkurentų kainas kai kurie pardavėjai jas gali pakelti ir savo prekybos vietose. Vis dėlto žemės ūkio viceministrė tvirtina – valdžios priemonės veikia ir kai kurie produktai spėjo atpigti.
Perspėja dėl sprendimo viešai skelbti produktų kainas: jos gali ir pakilti
© Shutterstock

20 maisto produktų kainos buvo patikrintos penkiuose prekybos centruose. Iš aptiktų duomenų matyti, kad labiausiai skiriasi sūrio, grietinės ir sviesto kainos. Pavyzdžiui, fermentinis sūris brangiausias „Norfoje“ – daugiau nei 7 eurai už kilogramą, o „Maximoje“ – kiek daugiau nei 4 eurai. Sviestas ir grietinė taip pat brangiausi „Norfoje“.

Žemės ūkio viceministrės Ausmos Miškinienės aiškinimu, svetainėje produktukainos.lt pateikiamos faktinės kainos, kurias nustatė specialistai. Kaip teigia viceministrė, prekybos tinklų sutikimu ekspertai fiksavo tris mažiausias to paties produkto kainas penkiuose prekybos tinkluose.

„Tai tos pačios kokybės produktai. Pavyzdžiui, jeigu kalbėtume apie sviestą, tai tokio paties riebumo kilogramas sviesto kainuoja tam tikrą sumą. Trijų mažiausių kainų vidurkis ir atsispindi produktukainos.lt svetainėje“, – sako A. Miškinienė.

Ekonomistė R. Vainienė sutinka – skelbiamos kainos nurodo faktinę situaciją, tačiau ją gali pasitikrinti ir bet kuris parduotuvėje apsilankęs žmogus: „Dabar ją galime matyti šiek tiek subendrintą, išvestą kažkokį vidurkį [...] ir pateiktą penkiuose prekybos tinkluose, bet iš tikrųjų mes ir vėl negalime nei kažkokių išvadų padaryti, nei priežastis paaiškinti, kodėl būtent tų produktų kainos taip skiriasi.“

R. Vainienė svarsto – kai kurie produktai viename prekybos tinkle gali kainuoti brangiau vien dėlto, kad jų nuperkama mažiau ir tiekėjas nesutinka sumažinti kainos. R. Vainienė pabrėžia – turint tik „pliką“ kainą negalima daryti jokių ekonominių išvadų.

„Mes tiesiog konstatuojame tokį faktą. Tada kyla tokia mintis – tai valstybės funkcija nuo šiol tapo fiksuoti faktus, konstatuoti faktus, rodyti kainas? [...] Jeigu prekybos tinklai, pavyzdžiui, susėdę prie apskrito stalo, sakytų „o kiek pas tave kainuoja sviestas, nes pas mane tiek kainuoja“ ir apie tas kainas pasikalbėtų, tai jau būtų konkurencijos pažeidimas, baudžiamas didelėmis bausmėmis. Dabar tą informaciją surenka pati valdžia ir savotiškai stumia [...] prekybos tinklus“, – sako R. Vainienė.

Ji priduria – toks kainų skelbimas, priešingai nei tikimasi, kainas gali net ir padidinti: „Mes tikrai nežinome ir negalima teigti, kad kaina sumažės iki mažiausios. Tikrai ne. Prekybininkai gali pasižiūrėti ir galvoti „Kodėl „Norfoje“ brangiau kainuoja? Gal ir mes galime parduoti brangiau?“ Gal ta kaina pirkėjams didės.“

Ekonomistė apibendrina – susidaro situacija, kai valstybė riboja, kontroliuoja ir baudžia už susitarimus dėl kainų, tačiau pati pateikia informaciją, kokios kainos vyrauja kiekviename prekybos tinkle: „Ne valstybės funkcija yra vykdyti kainų stebėseną. Tai išvis diskredituoja pačią valstybę, kuri vis dėlto turi ribotus išteklius ir neskiria dėmesio ten, kur turėtų kažką daryti, kažkokiais niekais užsiima.“

A. Miškinienė su tokia kritika nesutinka. Jos teigimu, oficialią statistiką vykdo valstybė ir tai daro nuosekliai – pasirinkti konkretūs produktai, kurių kainos tikrinamos, nes būtent jiems gyventojai išleidžia daugiausia: „Tai vienareikšmiškai valstybės reikalas saugoti vartotoją, rūpintis juo. Mes tai ir darome. Dėl to, kad tai prieštarauja konkurencijos teisei ar yra nesuderinta, tai šis sprendimas, ši metodika, pagal kurią skelbiama, tikrai suderinta su Konkurencijos taryba ir su prekybos tinklais.“

Ji priduria – valstybės taikomos priemonės jau dabar duoda rezultatų ir kai kurių produktų kainos sumažėjo. Anot viceministrės, truputį daugiau kaip 8 proc. nukrito 3,5 proc. riebumo pieno maišeliuose kaina. Taip pat pigo nefasuoti česnakai, bulvės.

Tokį kainų pokytį R. Vainienė sieja su sezoniškumu. Anot jos, dauguma valdžios siūlomų priemonių nėra veiksmingos arba gali netgi suveikti priešingai, nei tikimasi: „Tų priemonių bus dar daugiau ir aš bijau, kad jos nesuveiktų į kitą pusę, kad jos apskritai nebūtų atgrasančios konkurencijos. Puikiai suprantame – jeigu nori leisti konkuruoti sektoriui, jis turi konkuruoti ir kainomis, ir laisva veikla.“

www.lrt.lt
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

„Ignitis gamybos“ pajamos šiemet augo 50,9 proc. iki 103,8 mln. eurų (4)

Valstybės kontroliuojamo energetikos holdingo „ Ignitis grupė “ valdoma bendrovė „Ignitis...

Antrą ketvirtį JAV ekonomika augo 6,5 proc. (1)

Antrą ketvirtį JAV bendrasis vidaus produktas ( BVP ) augo 6,5 proc., rodo Vyriausybės paskelbti...

„Ignitis grupė“ galės supirkti iki 1,7 proc. savų akcijų (3)

Valstybės kontroliuojama energetikos bendrovė „ Ignitis grupė “ galės supirkti iki 1,7 proc....

„Aprangos“ pajamos šiemet smuko 6 proc. iki 81 mln. eurų

Koncerno „ MG Baltic “ kontroliuojamos didžiausios Baltijos šalių mažmeninės drabužių...

„Orlen Lietuva“ šiemet uždirbo 9,1 mln. eurų pelno (2)

Didžiausio Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdoma Lietuvos bendrovė „ Orlen Lietuva “...

Top naujienos

Istoriniame Latvijos mieste atrado kardinaliai pasikeitusį kvartalą: vakarais čia plūsta jaunimas, o būsto kainos jau kaip Rygoje (12)

Kuržemės centre, Latvijoje , yra vieta, kurią istorijos, gamtos ir gastronomijos mėgėjai vertina...

Vytautė Merkytė | D+

Apokalipsė, kuri neatėjo: įtikėję, kad ateities nėra, sektos nariai atsisakė dirbti ir naujas aukas verbavo per seksą

Michaelo Youngo vaikystė buvo neįprasta: berniukas uoliausiai iš savo brolių ir seserų apsiėmė...

Pažintis su keturiais nelegalais Dieveniškėse: niekur neskubėdami paprašė išvirti kavos (428)

Lietuvos pasienyje, Šalčininkų rajono Dieveniškių kaimelyje, kur būriai žmonių protestuoja...

Atostogos gali būti kitokios, nei tikitės: Kroatija ir Juodkalnija dėl koronaviruso ribos pramogas (20)

Lietuvių pamėgtos atostogų šalys Adrijos jūros pakrantėje – Kroatija ir Juodkalnija...

Gyventojai tūžta ant būsto administratoriaus: po brangaus remonto laiptai atrodo kaip po karo, bet pavojaus niekas netvarko (76)

Vilniuje, Karoliniškėse, esančio daugiabučio gyventojų kantrybė trūko – laiptų remontą...

11 metrų baudinių seriją pralaimėjusi „Sūduva“ baigė savo žygį Europoje „Kauno Žalgiris“ finišavo beviltiškai, krito ir „Panevėžys“ (66)

Lietuvos futbolo klubams ketvirtadienio vakaras buvo kaip niekad įtemptas – net trys A lygos...

„Socialdarbiečiai“ keičia pavadinimą – tampa Lietuvos regionų partija (90)

Opozicinė Lietuvos socialdemokratų darbo partija ketvirtadienį Kernavėje vykusiame neeliniame...

Tankiau lankysis lietus

Orų pobūdis Lietuvoje keičiasi. Virš Šiaurės Europos išplitus žemo atmosferos slėgio laukui...

Penktadienį Tokijuje – pirmojo lietuvių medalio laukimas, Gudžiaus metimai ir motyvuoti plaukikai kas, kur, kada (11)

Penktadienį, liepos 30-ąją, Tokijo olimpinėse žaidynėse varžysis 10 Lietuvos sportininkų –...

Agnė Keizikienė | D+

Vis dažniau poros atostogauja atskirai: psichologė išdėstė, kam tai gali būti naudinga, o kam – pirmas žingsnis skyrybų link

Sutikite, jei vieni atostogaudami kartu su antrąja puse džiaugiasi nuolatiniu laiku kartu, kitus tai...