aA
Valdžios sprendimas specialioje svetainėje skelbti produktų kainas gali ne tik neatnešti naudos, bet ir kainas padidinti, LRT RADIJUI sako ekonomistė Rūta Vainienė. Anot jos, toks kainų skelbimas neleidžia daryti jokių išvadų, o pažvelgę į didesnes konkurentų kainas kai kurie pardavėjai jas gali pakelti ir savo prekybos vietose. Vis dėlto žemės ūkio viceministrė tvirtina – valdžios priemonės veikia ir kai kurie produktai spėjo atpigti.
© Shutterstock

20 maisto produktų kainos buvo patikrintos penkiuose prekybos centruose. Iš aptiktų duomenų matyti, kad labiausiai skiriasi sūrio, grietinės ir sviesto kainos. Pavyzdžiui, fermentinis sūris brangiausias „Norfoje“ – daugiau nei 7 eurai už kilogramą, o „Maximoje“ – kiek daugiau nei 4 eurai. Sviestas ir grietinė taip pat brangiausi „Norfoje“.

Žemės ūkio viceministrės Ausmos Miškinienės aiškinimu, svetainėje produktukainos.lt pateikiamos faktinės kainos, kurias nustatė specialistai. Kaip teigia viceministrė, prekybos tinklų sutikimu ekspertai fiksavo tris mažiausias to paties produkto kainas penkiuose prekybos tinkluose.

„Tai tos pačios kokybės produktai. Pavyzdžiui, jeigu kalbėtume apie sviestą, tai tokio paties riebumo kilogramas sviesto kainuoja tam tikrą sumą. Trijų mažiausių kainų vidurkis ir atsispindi produktukainos.lt svetainėje“, – sako A. Miškinienė.

Ekonomistė R. Vainienė sutinka – skelbiamos kainos nurodo faktinę situaciją, tačiau ją gali pasitikrinti ir bet kuris parduotuvėje apsilankęs žmogus: „Dabar ją galime matyti šiek tiek subendrintą, išvestą kažkokį vidurkį [...] ir pateiktą penkiuose prekybos tinkluose, bet iš tikrųjų mes ir vėl negalime nei kažkokių išvadų padaryti, nei priežastis paaiškinti, kodėl būtent tų produktų kainos taip skiriasi.“

R. Vainienė svarsto – kai kurie produktai viename prekybos tinkle gali kainuoti brangiau vien dėlto, kad jų nuperkama mažiau ir tiekėjas nesutinka sumažinti kainos. R. Vainienė pabrėžia – turint tik „pliką“ kainą negalima daryti jokių ekonominių išvadų.

„Mes tiesiog konstatuojame tokį faktą. Tada kyla tokia mintis – tai valstybės funkcija nuo šiol tapo fiksuoti faktus, konstatuoti faktus, rodyti kainas? [...] Jeigu prekybos tinklai, pavyzdžiui, susėdę prie apskrito stalo, sakytų „o kiek pas tave kainuoja sviestas, nes pas mane tiek kainuoja“ ir apie tas kainas pasikalbėtų, tai jau būtų konkurencijos pažeidimas, baudžiamas didelėmis bausmėmis. Dabar tą informaciją surenka pati valdžia ir savotiškai stumia [...] prekybos tinklus“, – sako R. Vainienė.

Ji priduria – toks kainų skelbimas, priešingai nei tikimasi, kainas gali net ir padidinti: „Mes tikrai nežinome ir negalima teigti, kad kaina sumažės iki mažiausios. Tikrai ne. Prekybininkai gali pasižiūrėti ir galvoti „Kodėl „Norfoje“ brangiau kainuoja? Gal ir mes galime parduoti brangiau?“ Gal ta kaina pirkėjams didės.“

Ekonomistė apibendrina – susidaro situacija, kai valstybė riboja, kontroliuoja ir baudžia už susitarimus dėl kainų, tačiau pati pateikia informaciją, kokios kainos vyrauja kiekviename prekybos tinkle: „Ne valstybės funkcija yra vykdyti kainų stebėseną. Tai išvis diskredituoja pačią valstybę, kuri vis dėlto turi ribotus išteklius ir neskiria dėmesio ten, kur turėtų kažką daryti, kažkokiais niekais užsiima.“

A. Miškinienė su tokia kritika nesutinka. Jos teigimu, oficialią statistiką vykdo valstybė ir tai daro nuosekliai – pasirinkti konkretūs produktai, kurių kainos tikrinamos, nes būtent jiems gyventojai išleidžia daugiausia: „Tai vienareikšmiškai valstybės reikalas saugoti vartotoją, rūpintis juo. Mes tai ir darome. Dėl to, kad tai prieštarauja konkurencijos teisei ar yra nesuderinta, tai šis sprendimas, ši metodika, pagal kurią skelbiama, tikrai suderinta su Konkurencijos taryba ir su prekybos tinklais.“

Ji priduria – valstybės taikomos priemonės jau dabar duoda rezultatų ir kai kurių produktų kainos sumažėjo. Anot viceministrės, truputį daugiau kaip 8 proc. nukrito 3,5 proc. riebumo pieno maišeliuose kaina. Taip pat pigo nefasuoti česnakai, bulvės.

Tokį kainų pokytį R. Vainienė sieja su sezoniškumu. Anot jos, dauguma valdžios siūlomų priemonių nėra veiksmingos arba gali netgi suveikti priešingai, nei tikimasi: „Tų priemonių bus dar daugiau ir aš bijau, kad jos nesuveiktų į kitą pusę, kad jos apskritai nebūtų atgrasančios konkurencijos. Puikiai suprantame – jeigu nori leisti konkuruoti sektoriui, jis turi konkuruoti ir kainomis, ir laisva veikla.“

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Baltarusija nori geresnių Rusijos paskolos Astravo AE statyti sąlygų

Baltarusija pateikė Rusijai konkrečius pasiūlymus dėl tarpvalstybinės paskolos Astravo...

Dargio ir Maurico diskusija apie krizę: atlyginimų augimas irgi gali tapti krize (59)

Jau kurį laiką yra diskutuojama apie artėjančią krizę, bet tikslių prognozių pateikti niekas...

Tokia vasara pajūryje bus paskutinė: apie naują draudimą daugelis jau buvo pamiršę (218)

Seimo narės Aušrinės Armonaitės socialiniuose tinkluose paskelbtas priminimas, kad kitais metais...

Pas gyventojus dar likę 450 mln. neiškeistų litų (10)

Praėjus daugiau kaip ketveriems metams nuo euro įvedimo, Lietuvos gyventojai į bendrą Europos...

Sezoninių darbuotojų paieška pajūryje: jauni žmonės skaičiuoja ir žino, ko nori (59)

Iki vasaros sezono pradžios liko nedaug, tačiau toli gražu ne visiems pajūryje jau pavyko surinkti...

Top naujienos

Lietuva rinko Prezidentą: kurį iš kandidatų rinkosi Lietuvos žmonės vyrų ir moterų balsai ryškiai išsiskyrė (21)

Racionalumas, profesionalumas, loginis mąstymas ir patirtis – tokias kandidatų į Prezidentus...

Stebuklui prilygusi išsigelbėjimo jūroje istorija įgavo kraupių detalių (5)

Kai ant plausto plaukęs Nathanas Carmanas buvo rastas jūroje, visi jo gailėjo. Tačiau dabar tikros...

Lietuvoje – lemtinga diena: Lietuvos prezidento ir EP rinkimai baigėsi Gabrielius Landsbergis: daug dalykų keisis; nuolat atnaujinama (1821)

Sekmadienį, gegužės 26 d., Lietuva renka šalies Prezidentą ir 11 Europos Parlamento narių....

Išskirtinis Godos Alijevos interviu jos naujuose namuose: atėjo laikas išgirsti tikrąją skyrybų istoriją (79)

Dainininkė Goda Alijeva pasiryžo itin atviram interviu apie skyrybas su krepšininku Rolandu...

„Lietuvos talentų“ superfinalas: dėl pagrindinio prizo kovoja dešimt geriausių nuolat atnaujinama

Sekmadienio vakarą, kai šalyje vyksta prezidento rinkimai, laukia ir finalinė „Lietuvos...

25 metai po Kurto Cobaino mirties – pilni sąmokslo teorijų ir baisių sutapimų (4)

Sunku patikėti, tačiau prabėgo jau 25 metai nuo tada, kai būdamas 27-erių Sietle šį pasaulį...

Nuo pyragų – iki gurmaniškų austrių: profesionalai pademonstravo, kaip išnaudoti visas griliaus galimybes (2)

Sekmadienį visi, kas neabejingi griliuje ruoštam maistui , rinkosi į Verkių dvaro parke Vilniuje...

Hipnozės specialistas: kiekviena didžiulė korporacija naudoja neurolingvistinį programavimą

Etiškas ir tinkamas neurolingvistinio programavimo ( NLP ) naudojimas rinkodaroje – labai...