2017 m. daugiausia - 40,7 proc. - BVP sukurta Vilniaus apskrityje, Kauno apskrityje sukurta 20,4 proc. šalies BVP, Klaipėdos apskrityje - 11,4 proc. Kaip ir 2016 m., kiekvienos iš šių apskričių - Alytaus, Marijampolės, Tauragės, Telšių ir Utenos - indėlis į šalies BVP neviršijo 4 proc.
Daugiausia BVP vienam gyventojui, kaip ir įprasta, teko Vilniaus apskrityje, ir sudarė - 143 proc. šalies vidurkio. Klaipėdos apskrityje vienam gyventojui tenkantis BVP sudarė 101,4 proc. Kauno apskrityje - 101,7 proc., likusiose apskrityse jis nesiekė šalies vidurkio, o mažiausias buvo Tauragės apskrityje - 54,7 proc.
2017 m. BVP, tenkančio vienam gyventojui, atotrūkis tarp Vilniaus ir kitų regionų nesumažėjo - Vilniaus apskrityje šis rodiklis daugiau nei du kartus viršijo Alytaus, Marijampolės, Tauragės ir Utenos apskričių rodiklius.
Šiemet Lietuvos statistikos departamentas pradėjo rengti ir skelbti rodiklius pagal naujus statistinius regionus - Sostinės bei Vidurio ir vakarų Lietuvos.
Išankstiniais duomenimis, 2017 m. Sostinės regione buvo sukurta 40,7 proc. viso šalies BVP. Sostinės regione sukurtas BVP vienam gyventojui 1,7 karto viršijo Vidurio ir vakarų Lietuvos regiono lygį. Palyginti su 2016 m., BVP Sostinės regione padidėjo 4,3 proc., Vidurio ir vakarų Lietuvos regione - 4 proc., vertinant regionų BVP praėjusių metų kainomis.
Sostinės regionas yra sudarytas iš Vilniaus apskrities savivaldybių.
Vidurio ir vakarų Lietuvos regionas yra sudarytas iš likusių - Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Telšių ir Utenos - apskričių.
