Ketvirtą praėjusių metų ketvirtį vidutinės visą mėnesį apdraustų žmonių pajamos siekė 2060 eurų prieš mokesčius ir, palyginti su 2022 metų pabaiga, padidėjo 11,7 proc.
„Vidutiniškai dirbančio pajamos padidėjo 122 eurais „į rankas“. Metų pabaigoje metinė infliacija siekė 1,2 proc. darbo pajamų augimas į rankas buvo tikrai spartesnis nei kainų didėjimas“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė.
Pajamų augimą lėmė minimalios mėnesinės algos didinimas 15 proc., taip pat valstybės tarnautojų pareiginės bazinės algos didinimas beveik 3 proc.
Jos teigimu, beveik 12 proc. siekiantis pajamų augimas nesiskiria nuo ankstesniais metais stebėtų tendencijų.
„Praėjusiais metais pirmą metų pusę metinė infliacija kai kada viršydavo pajamų augimą, tačiau jau nuo metų vidurio pajamų augimas buvo vis didesnis negu kainų padidėjimas. Trečią ketvirtį realiai įvertinus kainų augimą darbo pajamos padidėjo 5 proc., ketvirtą ketvirtį – 7 proc.“, – nurodė „Sodros“ atstovė.
Praėjusiais metais į darbą buvo priimta 26 tūkst. žmonių nei atleista, užpernai šis skaičius siekė 38 tūkst.
Įdomi tendencija – auga vyresnių nei 60 metų amžiaus dirbančių žmonių dalis. Šis skaičius padidėjo beveik 7 proc. (10 tūkst.).
„Visuomenė senėja ir turime besiplečiantį pačių vyriausių darbuotojų ratą. Šiek tiek didinamas pensinis amžius prisideda, kad šių žmonių darbo rinkoje vis padaugėja. Tarp dirbančiųjų virš 60 metų žmonės sudaro virš 14 proc., o jaunimas iki 30 metų – 16 proc.“, – sakė K. Zitikytė.
Kalbėdama apie atleidimus ji pastebėjo, kad beveik 70 proc. atleidimų įvyksta darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių. Dar 18 proc. žmonių atleidžiami, kai pasibaigia terminuotos darbo sutartys.
Pernai prekyboje dirbo 4,5 tūkst. mažiau darbuotojų nei užpernai, apdirbamojoje gamyboje – apie 4 tūkst.
„Apdirbamojoje gamyboje apdraustų žmonių skaičius mažėjo baldų, medienos gamyboje, drabužių siuvime“, – aiškino ji.
Tačiau yra sektorių, kuriuose darbuotojų skaičius ženkliau paaugo, vienas iš tokių yra transportas, čia įdarbintų žmonių skaičius išaugo 7 proc. (11 tūkst.). Darbuotojų skaičius augo ir aptarnavimo bei administracinėje veikloje, apgyvendinimo ir maitinimo veiklose.
Atlyginimai sparčiau kilo statybų sektoriuje, lėčiau IT
Sparčiausias pajamų augimas vėl stebėtas statybos sektoriuje. Statybininkų atlyginimai padidėjo beveik 16 proc.
„Tikėtina, kad didėjimui vis dar darė įtaką skaidriai dirbančiojo asmens kortelės atsiradimas ir pasikeitusi priedų už darbą lauko sąlygomis mokėjimo tvarka. Vis dėlto šiame sektoriuje darbo užmokestis mažesnis nei vidutinis. Po padidėjimo jis pasiekė 1480 eurų ant popieriaus arba apie 966 eurus į rankas“, – teigė K. Zitikytė.
Tuo metu aukštos pridėtinės vertės veiklose, kuriose darbo pajamos didžiausios, pajamų augimas buvo lėtesnis nei šalies vidurkis.
Informacijos ir ryšių veikloje atlyginimai padidėjo beveik 8 proc. – iki 3143 eurų prieš mokesčius, finansinėje ir draudimo veikloje – 9 proc. iki 2932 eurų „ant popieriaus“.
Vilniečių pajamos augo lėčiau
Dirbančiųjų situacija skyrėsi priklausomai nuo gyvenamosios vietos. Ir toliau daugiausiai uždirbama Neringos, Vilniaus miesto ir rajono, Kauno miesto ir rajono savivaldybėse, mažiausiai – Radviliškio, Pakruojo, Vilkaviškio, Kupiškio, Šalčininkų rajonų savivaldybėse.
Vis dėlto atotrūkis tarp Vilniaus ir kitų Lietuvos miestų darbo pajamų sumažėjo nuo 47 proc. 2022 metais iki 43 proc. 2023 metais.
„Taip nutiko dėl to, kad Vilniaus miesto savivaldybėje vidutinės darbo pajamos augo lėčiau nei vidutiniškai visoje šalyje – apie 9 proc. Visgi Vilniaus gyventojai uždirbo „į rankas“ apie 388 eurais daugiau nei likusių Lietuvos miestų gyventojai. Vidutinis atlyginimas „į rankas“ sostinėje siekė 1432 eurus“, – nurodė K. Zitikytė.
Pasak jos, savivaldybėse, kuriose darbo pajamos yra vienos didžiausių, jos pernai didėjo 11–12 proc., o mažiausiose augimas siekė 13 proc. Tai reiškia, kad minimalios algos augimas duoda didesnį efektą regionuose.
Pristatė, kaip tėvai naudojasi nauja vaiko priežiūros išmokų tvarka
Pernai startavo nauja vaiko priežiūros išmokų tvarka. Vietoje anksčiau buvusios 12 ir 24 mėnesių vaiko priežiūros išmokos mokėjimo trukmės nuo 2023 metų galima rinktis 18 arba 24 mėnesius.
Atsirado neperleidžiami mėnesiai: tiek vaiko tėtis, tiek mama, įtėviai ar globėjai bent po 2 mėnesius (60 kalendorinių dienų), gali prižiūrėti savo vaiką, o likusį laiką gali dalintis pagal šeimos poreikį. Šių mėnesių perleisti negalima – jei vyras jais nepasinaudoja, išmoka už tuos du mėnesius nėra mokama.
„Vienas pasikeitimas, kurį užfiksavome – šeimos rinkosi vaiko priežiūros išmokos mokėjimą labai po lygiai. 53 proc. pasirinko gauti išmoką pusantrų metų (18 mėnesių), 47 proc. rinkosi išmoką gauti dvejus metus“, – teigė K. Zitikytė.
Tarp pasirinkusių gauti vaiko priežiūros išmoką vyravo moterys (90 proc.), vyrai sudarė 10 proc.
„Skaičiuojame, kad apie 1340 vyrų pasinaudojo vadinamaisiais neperleidžiamais mėnesiais, kurie atsirado nuo praėjusių metų“, – nurodė „Sodros“ atstovė.
Ji pridūrė, kad per neperleidžiamus mėnesius išmoka siekia anksčiau asmens gautą darbo užmokestį.
