Nuo kitų metų ES vėl pradės galioti Stabilumo ir augimo pakto reikalavimai, numatantys, kad valstybių narių biudžetų deficitas negali viršyti 3 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) ribos.
Ši taisyklė buvo panaikinta 2020 m. kai prasidėjo koronaviruso pandemija ir valstybės įsipareigojo apribotos veiklos ekonominiams sektoriams mokėti dosnias subsidijas, kurios buvo finansuojamos iš pasiskolintų lėšų.
Pasibaigus pandemijai, Stabilumo ir augimo pakto reikalavimų dar vieniems metams buvo atsisakyta dėl prasidėjusio karo Ukrainoje, tačiau jau kitąmet taisyklės bus sugrąžintos.
Lietuva naudojosi Europos Komisijos leidimu laikinai nesilaikyti finansinės drausmės. Pavyzdžiui, 2021 m. patvirtintas Lietuvos 2022 m. biudžeto deficitas siekė 3,3 proc., šiųmetinis biudžetas buvo tvirtinamas su numanomu 4,9 proc. deficitu. Tiesa, jau pavasarį Finansų ministerija suskaičiavo, kad realus biudžeto deficitas dėl mažesnių išlaidų ir didesnių įplaukų bus gerokai mažesnis ir sieks apie 2 procentus.
Gali sustabdyti ES paramą
Finansų ministerija leidžia suprasti, kad į Seimą netrukus keliausiančio ateinančių metų biudžeto projekte numatytas deficitas neviršys Europos Komisijos reikalaujamos 3 proc. ribų.
„Planuodami kitų metų biudžetą atsižvelgiame į grįžimą prie ES fiskalinės drausmės taisyklių, taip pat siekiame atsižvelgti į EK pateiktas fiskalines gaires bei fiskalinę kryptį, pateiktą 2023 m. Stabilumo programoje. Institucijų poreikiai tradiciškai viršija biudžeto galimybes, todėl biudžetas pats savaime kasmet yra iššūkis“, – Delfi nurodo ministerija.
Ji pažymi, kad šalims, nesilaikančioms Stabilumo ir augimo pakto reikalavimų, Europos Komisija gali taikyti Perviršinio deficito procedūrą, kurios metu valstybių finansai kontroliuojami griežiau, o planus reikia derinti su EK.
Perviršinio deficito procedūra gali būti taikoma, kai valstybės biudžeto deficitas viršija 3 proc. BVP arba valdžios sektoriaus skola peržengia 60 proc. BVP ir mažėja nepakankamai sparčiai.
Tokiu atveju Mastrichto kriterijų nesilaikančiai valstybei pateikiamos rekomendacijos, kaip perteklinio deficito ar skolos padėtį ištaisyti per tam tikrą konkretų laiką.
„Valstybei nesilaikant nustatyto korekcinių veiksmų plano ir per rekomendacijose nurodytą laiką neištaisius perteklinio deficito arba skolos padėties, gali būti stabdomas struktūrinių fondų lėšų mokėjimas, Euro zonos valstybei taip pat gali tekti sumokėti 0,2 proc. BVP dydžio baudą“, – galimas sankcijas akcentuoja Finansų ministerija.
Pasak jos, fiskalinės drausmės nesilaikymas galėtų tapti ir neigiamu signalu investuotojams ir reitingų agentūroms, kurios, tikėtina, sumažintų Lietuvos skolinimosi reitingą, o tai reiškia, kad valstybei finansų rinkose tektų skolintis brangiau.
Tiesa, ministerija pabrėžia, kad šiuo metu vyksta diskusijos dėl ES fiskalinių taisyklių peržiūros: „Taigi valstybėms taikomi fiskaliniai reikalavimai ateityje gali keistis priklausomai nuo politinio susitarimo rezultato.“
Argumentas pasiūlymams atmesti
Nors Finansų ministerija atkreipia dėmesį į sankcijas, gresiančias ES šalims, nesilaikančioms finansinės drausmės taisyklių, SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas atkreipia dėmesį, kad šios taisyklės nėra iškaltos akmenyje, o praeityje būta nemažai pavyzdžių, kai valstybės jas pažeidė tačiau jokių baudų nesulaukė. Tiesa, ekonomistas pažymi, kad Lietuvai nėra jokio reikalo kitų metų biudžete planuoti didesnį nei 3 proc. deficitą.
„Bus uždėtas tam tikras stogas, kurio reikėtų laikytis, norint stipriai nesipykti su Europos Komisija. Kita vertus, iš patirties žinome, kad tos taisyklės nereiškia, jog negali viršyti 3 proc. Yra šalių, kurios pasitvirtindavo didesnius biudžetus, paaiškindamos, kodėl joms tai būtina“, – Delfi sako T. Povilauskas.
Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad Lietuva iki šiol pareigingai laikėsi Stabilumo ir augimo pakto reikalavimų ir biudžeto deficito rodiklius viršijo tik laikotarpiu, kuomet tai buvo galima daryti. Jis įsitikinęs, kad tokios linijos bus laikomasi ir toliau.
„Žiūrint į kitus metus, normalu tikėtis, kad Finansų ministerija, spalio pradžioje pateikdama biudžeto projektą, išeis su mažesniu nei 3 proc. deficitu. O finansinės drausmės taisyklės valdančiajai koalicijai taps geru argumentu numetinėti įvairius išlaidų pasiūlymus iš opozicijos ar Prezidentūros. Bus galima sakyti, kad yra 3 proc. deficito reikalavimas ir atstokite su savo pasiūlymais“, – mano SEB ekonomistas.
Paklaustas, ar reikalavimas išlaikyti mažą biudžeto deficitą gali tapti papildomu argumentu Seimui teikiant mokesčių reformą, T. Povilauskas sako, kad šie klausimai nėra susiję. Visų pirma, daug reformoje siūlomų pakeitimų įsigaliotų tik 2025-2026 m., tad kitų metų biudžetui įtakos neturėtų. Be to, papildomos biudžeto pajamos, kurios būtų gaunamos dėl didesnio dirbančiųjų individualiai apmokestinimo ir kitų pakeitimų, turės dengti išlaidas dėl numatomo NPD didinimo.
Sutaupyti leido energetikos kainos
T. Povilauskas įsitikinęs, kad didinti biudžeto deficitą ir valstybės poreikius finansuoti skolintomis lėšomis verta tik tuomet, kai reikia skatinti valstybės ekonomiką, tačiau kitąmet Lietuvai to daryti nereikės.
„Lietuvos ekonomikoje neturime ir artimiausiais ketvirčiais neplanuojame kažkokio ekonomikos nuosmukio, kaip buvo per pandemiją ar pirmaisiais karo mėnesiais. Todėl didesnio nei 3 proc. deficito neturi būti“, – teigia ekonomistas.
Pasak jo, pernai buvo planuojama, kad šiemet valstybės biudžeto deficitas sieks beveik 5 proc., nes buvo nusiteikta, kad daug lėšų pareikalaus energetinių išteklių kainų subsidijavimas. Visgi, aplinkybės susiklostė palankiau, nei buvo tikėtasi, tad ir šiais metais realus biudžeto deficitas neviršys ES nustatytų ribų.
„Visų pirma, nereikėjo tiek daug pinigų elektros ir gamtinių dujų kainų kompensavimui. Biudžetas buvo ruošiamas, kai rinkose matėme visai kitokias kainas. Jei neklystu, energetikos kainų subsidijavimui buvo numatyta skirti beveik 1 mlrd. eurų, faktiškai bus išleista apie 300 mln. eurų. Tai yra didžiulis sutaupymas“, – sako T. Povilauskas.
Jis taip pat pažymi, kad sparčiau nei prognozuota auga ir gyventojų atlyginimai, o tai reiškia, kad valstybės iždą dosniau papildo surenkamas gyventojų pajamų mokestis.
