Balandį, namų ūkio finansinės padėties pasikeitimus per praėjusius 12 mėn. gyventojai vertino blogiau nei kovą: kas penktas gyventojas (20 proc.) teigė, kad jo namų ūkio finansinė padėtis pagerėjo, 26 proc. manė, kad ji pablogėjo (kovą – atitinkamai 23 ir 23 proc.)
Gyventojų, besitikinčių namų ūkio finansinės padėties gerėjimo, dalis, palyginti su praėjusiu mėnesiu, padidėjo 3 procentiniais punktais (nuo 15 iki 18 proc.), tačiau padidėjo ir gyventojų dalis, mananti, kad padėtis blogės (nuo 21 iki 23 proc.). Balandį 45 proc. gyventojų teigė, kad prognozuoti namų ūkio finansinę padėtį yra lengva ar gana lengva, pusei gyventojų (50 proc.) prognozuoti gana sunku ar sunku (kovą – atitinkamai 40 ir 57 proc.).
Vertinant šalies ekonominės padėties perspektyvas per ateinančius 12 mėn., 11 proc. gyventojų tikėjosi, kad ji gerės, 61 proc. manė, kad blogės (kovą – atitinkamai 8 ir 62 proc.)
Balandį 27 proc. gyventojų nurodė, kad per artimiausius 12 mėn. tokiems pirkiniams kaip baldai ar buitinė technika ketina išleisti daugiau nei per praėjusius 12 mėn., 14 proc. – mažiau (kovą – atitinkamai 32 ir 17 proc.).
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime balandį skyrėsi 1 procentiniu punktu: mieste jis buvo minus 8, kaime – minus 9. Palyginti su praėjusiu mėnesiu, mieste vartotojų pasitikėjimo rodiklis nepasikeitė, o kaime padidėjo 1 procentiniu punktu.
Balandį, palyginti su kovu, miesto gyventojai šiek tiek geriau vertino šalies ekonominės padėties perspektyvas, blogiau – namų ūkio finansinės padėties pasikeitimą per praėjusius 12 mėn. Kaimo gyventojai optimistiškiau vertino namų ūkio ir šalies ekonominės padėties perspektyvas, tačiau didesniems pirkiniams ketino išleisti mažiau.
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu
Per metus (2022 m. balandį, palyginti su 2021 m. balandžiu) vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 9 procentiniais punktais. Palyginti su 2021 m. balandžiu, gyventojai blogiau vertino namų ūkio finansinės padėties pokyčius per praėjusius 12 mėn., namų ūkio finansinės ir šalies ekonominės padėties perspektyvas, tačiau didesniems pirkiniams per ateinančius 12 mėn. ketino išleisti daugiau.
Per metus gyventojų, besitikinčių šalies ekonominės padėties gerėjimo, dalis sumažėjo 16 procentinių punktų (nuo 27 iki 11 proc.), manančiųjų, kad padėtis blogės dalis padidėjo 26 procentiniais punktais (nuo 35 iki 61 proc.).
Gyventojų, besitikinčių, kad jų namų ūkio finansinė padėtis gerės, palyginti su prieš metus išsakyta nuomone, dalis sumažėjo nuo 23 iki 18 proc., teigiančiųjų, kad ji blogės dalis padidėjo nuo 8 iki 23 proc.
Balandį, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, gyventojų, ketinančių per ateinančius 12 mėn. daugiau išleisti tokiems pirkiniams kaip baldai ar buitinė technika, dalis padidėjo nuo 24 iki 27 proc., ketinančiųjų išleisti mažiau dalis sumažėjo nuo 16 iki 14 proc.
Pokyčių per praėjusius 12 mėn. ir dabartinės padėties vertinimas
Šalies ekonominės padėties pasikeitimą balandį gyventojai vertino blogiau nei kovą: 14 proc. gyventojų teigė, kad per praėjusius 12 mėn. ji pagerėjo, 60 proc. – kad pablogėjo (kovą – atitinkamai 19 ir 52 proc.).
Esamą savo šeimos finansinę padėtį balandį gyventojai vertino beveik taip pat kaip ir praėjusį mėnesį. Balandį 56 proc. gyventojų atsakė, kad jie daugiau ar mažiau sutaupo (kovą – 55 proc.), kaip ir praėjusį mėnesį 5 proc. gyventojų teigė, kad gyvena iš santaupų ar skolintų lėšų.
Nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėn. tikėjosi 48 proc. gyventojų, 15 proc. teigė, kad visiškai nesitiki nors kiek sutaupyti (kovą – atitinkamai 44 ir 16 proc.).
Balandį 54 proc. gyventojų manė, kad bedarbių skaičius per ateinančius 12 mėn. augs, 13 proc., kad jis mažės (kovą – atitinkamai 52 ir 12 proc.).
Namų ūkių pajamų pasikeitimas
Vertindami savo namų ūkio pajamų pasikeitimą per praėjusius 12 mėn., balandį 22 proc. gyventojų teigė, kad jos padidėjo, 12 proc. – kad sumažėjo, 64 proc. – nepasikeitė (kovą – atitinkamai 20 ir 11 ir 66 proc.).
37 proc. gyventojų, kurių namų ūkio pajamos padidėjo, nurodė, kad pajamos padidėjo dėl padidėjusių socialinių išmokų, 30 proc. – dėl darbo rezultatų, kompetencijų vertinimo ar darbo užmokesčio indeksavimo, 19 proc. – dėl pailgėjusio darbo laiko, padidėjusio darbo krūvio, dėl kitų priežasčių padidėjusio darbo užmokesčio tame pačiame darbe, įskaitant savarankišką darbą, 11 proc. – dėl įsidarbinimo ar darbo pakeitimo.
34 proc. gyventojų, kurių namų ūkių pajamos sumažėjo, kaip pagrindinę to priežastį nurodė sutrumpėjusį darbo laiką, sumažėjusį darbo krūvį, dėl kitų priežasčių sumažėjusį darbo užmokestį tame pačiame darbe, įskaitant savarankišką darbą, 30 proc. – darbo praradimą, nedarbą, nuosavo verslo bankrotą.
Iš gyventojų, kurių namų ūkio pajamos padidėjo, 7 proc. teigė, kad pajamų padidėjimui įtakos turėjo COVID-19. Ankstesniais mėnesiais (nuo 2021 m. gegužės) didžiausia dalis gyventojų, pajamų padidėjimą siejančių su COVID-19, buvo 2021 m. rugpjūtį – 22 proc., mažiausia – 2022 m. kovą – 6,6 proc.
Iš gyventojų, kurių namų ūkio pajamos sumažėjo, 35 proc. nurodė, kad pajamų sumažėjimui įtakos turėjo COVID-19. Ankstesniais mėnesiais didžiausia dalis gyventojų, pajamų sumažėjimą siejančių su COVID-19, buvo 2021 m. gegužę – 78 proc., mažiausia – 2022 m. kovą – 48 proc.
