Pensininkų laukia gūdi žiema: pensijų didėjimą suris brangesnis šildymas ir maistas

Rekordinės šildymo kainos ir toliau brangstantis maistas labiausiai graso mažas pajamas turintiems žmonėms, tarp kurių yra ir tūkstančiai pensininkų. Nuo sausio jiems ketinama mokėti nebesumažintas pensijas, tačiau jau dabar matyti, kad dėl maisto ir šildymo brangimo realios jų pajamos ir toliau mažės.

„Jeigu pensijos didės apie 5 proc., realiai pensijos beveik nepasikeis. Be to, pensininkų infliacija yra didesnė nei ta, kurią skelbia Statistikos departamentas, nes jų vartojimo krepšelyje būsto išlaikymo išlaidos, maisto produktai sudaro didesnę dalį nei vidutiniškai Lietuvoje. Todėl padidėjimas greičiausiai nekompensuos pensininkų infliacijos. Pensininkų padėtis pablogės“, – DELFI sakė „Danske banko“ vyriausioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė.

Šį šoką kiek sumažins valstybės kompensacijos už šildymą ir karštą vandenį.

2010-2011 m. pensininkams mokėtos vidutiniškai 5 proc. mažesnės pensijos nei 2009 m. Nuo kitų metų jas vėl planuojama sugrąžinti į buvusį lygį. Nuo mažinimo buvo apsaugotos mažesnės nei 650 Lt pensijos.

Banko analitikai prognozuoja, kad šiemet vidutinė metinė infliacija bus 4,7 proc., pernai ji sudarė 1,3 proc. Taigi iš pensijos padidėjimo realiai nieko neliks.

Ateinanti žiema bus sunki visiems, gaunantiems mažesnes pajamas.

„Darbo užmokesčio augimas bus tikrai nedidelis ir paskutinės darbdavių apklausos rodo, kad jie vis dar žiūri atsargiai ir per daug nesiruošia didinti darbo užmokesčio. Tai yra pakankamai logiška, kai yra toks aukštas nedarbo lygis. Tas laikotarpis bus pakankamai sudėtingas ir tiems namų ūkiams, kurių pajamos yra mažesnės nei vidutinės, o statistika rodo, kad nemažai žmonių gauna minimalią algą“, – prognozavo analitikė.

Baimė dėl šildymo kainų – nuolatinė

Tačiau ji atkreipė dėmesį, kad žiemos su siaubu lietuviai laukia kone kasmet, nes dideles sąskaitas už šildymą lemiančios problemos nesprendžiamos.

„Turime didžiulę priklausomybę nuo vieno dujų tiekėjo (Rusijos „Gazprom“ - DELFI), absoliučiai neefektyvų daugiabučių šildymo sektorių, kai nemažai šilumos išeina į orą, renovacijos srityje nieko nėra padaryta ir, kas blogiausia, nelabai daug kas yra daroma. Tas skausmas buvo užprogramuotas ir mes jį turime ne vienerius metus iš eilės. Jeigu prisimintume, tai baimė dėl naujų šildymo kainų tampa nuolatine“, – kalbėjo V. Klyvienė.

Banko analitikai prognozuoja, kad maisto brangimas antroje šių metų pusėje turėtų sulėtėti. Bet vėlgi, Lietuvos rinka ne visada paklūsta pasaulinėms tendencijoms.

„Dabartinė situacija yra optimistiškesnė ir naujo šoko neprognozuojame. Šiemet nebuvo tokių klimato kataklizmų kaip pernai, pavyzdžiui, sausrų Kanadoje, Rusijoje, Ukrainoje, Naujojoje Zelandijoje. Tačiau reikia įvertinti ir mūsų šalies situaciją – rinka yra labai maža, gamintojų yra labai nedaug, kartais jaučiame piktnaudžiavimą, kai kainų kilimas būna nelabai susiejęs su pasauliniais svyravimais arba mes gerokai didesniu mastu perimame pasaulinius svyravimus nei galėtų būti“, – kalbėjo pašnekovė.
Reikėtų bent 11 proc. didėjimo

SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė taip pat sakė, kad net ir po atstatymo pensijos realiai bus mažesnės. Su tokia situacija susiduria ir vidutinį atlyginimą gaunantys žmonės, nes augimą suvalgo infliacija.

„Skaičiuodama pagal vidutinę senatvės pensiją ir įvertinusi pensininkų infliaciją , gaunu, kad norint atstatyti pensininkų perkamąją galią į tokią, kuri buvo prieš krizę, reikėtų, kad nominali pensija būtų dar bent 11 proc. didesnė. Na, o jei šildymo išlaidos šiemet dar didėtų, tai ir tų papildomų 11 proc. nebeužtektų“, – skaičiavo ji.

Paklausta, ar nepastebėjo, kad pensininkai vasarą stengtųsi susitaupyti žiemai, pašnekovė sakė: „Krizė ar ne krizė, vyresnio amžiaus žmonės yra gausiausia ir pastoviausia indėlininkų grupė. Nesame tyrę, kaip šios grupės klientai elgiasi vasarą ir žiemą, tačiau matome, kad šildymo sezono metu sukauptos santaupos nėra išleidžiamos. Vadinasi, žmonės stengiasi dar labiau taupyti kasdieninių išlaidų sąskaita ir labai ribotai skiria tam nenumatytiems atvejams, juodai dienai, ar, kaip gana ne retai girdime, laidotuvėms kaupiamas santaupas“.

Neturėdamos savo daržovių riboja maistą

Lietuvos pensininkai apie žiemą galvoja jau ir vasarą.

Praėjusiais metų rudenį iš Salininkų į Užtiltės kaimą prie Dusetų persikrausčiusi pensininkė Virginija (vardas pakeistas) DELFI pasakoja praėjusią žiemą už 36 kv.m buto komunalines paslaugas mokėjusi po 150 Lt, dar tokio paties dydžio kompensacijos sulaukdavusi iš savivaldybės.

„Su nuolaidomis pas mus nėra brangu. Pas mus kūrenama mediena, girdėjau, kad šildymas pabrangs apie 10 proc. Nežinau, kaip bus, bet aš labai nesiskundžiu. 2009 m. pensija mažėjo 36 Lt, jeigu pabrangs šildymas, gali būti, kad jos dar mažiau liks, nei likdavo praėjusią žiemą“, – sakė 70-metė pensininkė.

Anot jos, išeitis pensininkams, jei tik yra sveikatos – kraustytis ten, kur gali užsiauginti savo daržovių.

„Pastebėjau, kaip keičiasi kainos. Jos didėja. Gal labiausiai pabrango mėsa. Čia gyvename kaip kaime, ir ūkininkai pigiau pieno, kiaušinių atveža, turim po lopinėlį žemės, tai savo daržovių užsiauginam. O tai daug ką reiškia. Badu nemirštame ir nėra taip baisu. Tačiau turiu kaimynę, taip pat pensininkę, kuri nieko neaugina, tai ji jau nuo mėnesio vidurio į skolas lenda“, – sakė Virginija.

Sostinėje bute gyvenanti Virginijos mokslų draugė taip pat sunkiai galą su galu suduria: „Turiu vieną bendraklasę, gyvenančią Vilniaus Karoliniškių mikrorajone, tai ji skundžiasi. Kai kada užvažiuoju, nusivežu lauktuvių, tai ji būna labai patenkina, matau, kad ji maistą riboja. Pastebėjau, kad ieško, kur pigiau, kur nukainotą prekę nusipirkti“.

Apie žiemą vasaros viduryje galvoja ir 75-erių Aldona. Moteris stengiasi maitintis kokybiškai ir ne pačiu pigiausiu maistu, tačiau seka nuolaidas ir atsargomis rūpinasi iš anksto.

„Nebadmiriauju ir prasčiausio maisto neperku, bet stebiu akcijas ir maisto atsargas žiemai kaupiu dar vasarą, visko prisišaldau ir valgau po truputį“, – DELFI pasakojo 1 tūkst. Lt pensiją gaunanti moteris.

Ji prieš penkerius metus pardavė butą Vilniuje ir persikėlė į gimtąjį Kauną, likusi dalis pinigų jai taip pat praverčia žiemos mėnesiais, nes tik iš gaunamos pensijos ji per šildymo sezoną nepragyventų.

DELFI primena, kad Lietuvoje pensijos yra vienos mažiausių Europos Sąjungoje. Vidutinė pensija sudaro maždaug 830 Lt per mėnesį.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija jau prieš mėnesį perspėjo, kad ateinantis šildymo sezonas bus rekordinis savo kainomis, nes dujos rudenį bus 30 proc. brangesnės nei prieš metus.

Šiuo metu Lietuva dujas iš Rusijos dujų milžino „Gazprom“ importuoja už 1139 Lt/tūkst.kub.m., metų pradžioje jos kainavo 897 Lt/tūkst.kub.m.