Pavyzdžiui, valdantieji žadėjo dalį „Sodros“ įmokų sujungti su gyventojų pajamų mokesčiu ir šį naują mokestį taikyti visoms pajamoms. Pirmadienį užregistruotame Vyriausybės programos projekte apie tai rašoma (kalba netaisyta):
„Atsižvelgiant į tai, kad: atsižvelgdami į tai, kad tiek darbuotojo, tiek darbdavio mokami mokesčiai yra privalomi ir neatskiriama darbo vietos kaštų bei atlyginimo dalis <...>, sieksime mokesčių sistemą padaryti paprastesne, skaidresne ir aiškesne:
Analizuosime tikslingumą sujungti darbdavio ir darbuotojo mokamus mokesčius, taip darbo užmokesčio apmokestinimą padarant aiškesnį, skaidresnį, lengvai administruojamą, ir didinantį paskatas legaliai dirbti bei mažinti šešėlį. Bus vertinamos ir kitos alternatyvos šiems tikslams pasiekti“.
Nuostatos, kad naujas „sujungtas mokestis“ būtų taikomas visoms gyventojų pajamoms, o ne tik darbo užmokesčiui, Vyriausybės programos projekte neliko.
Valdantieji nemažai kalbėjo ir apie tai, kad priklausomai nuo infliacijos ir kitų ekonominių aplinkybių būtina nuosekliai didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį ir taip užtikrinti, kad gyventojai „į rankas“ tektų daugiau pajamų. Be to, ne kartą žadėta atsisakyti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatų.
Vyriausybės programoje tokie įsipareigojimai pakeisti aptakesniais pažadais: „įvertinsime galimybes indeksuoti gyventojų mokesčiams apskaičiuoti taikomus neapmokestinamuosius dydžius; peržiūrėsime GPM lengvatas socialinio teisingumo ir efektyvumo požiūriu. Pajamas mažinančių išlaidų lengvatos bus taikomos tik ekonomiškai ir socialiai pagrįstais atvejais, pvz., įmokoms į pensijų fondus, įmokoms už studijas“.
Įgyvendintinomis mokesčių skaidrinimo priemonėmis Vyriausybės programoje įvardijamas naujų (t. y. nesamų) pridėtinės vertės mokesčio lengvatų „ribojimas“ ir jau esamų lengvatų tikslingumo „įvertinimas“. Beje, apie šio mokesčio lengvatą šildymui programoje nekalbama, taigi, tikėtina, kad jos nuo kitų metų neliks.
Tam, kad sumažintų galimybes išvengti mokesčių mokėjimo ir supaprastintų jų administravimą, numatoma „siekti“ suvienodinti skirtingų verslo formų mokesčius.
Dėl prieštaringai įvertinto GPM lengvatos gyvybės draudimui naikinimo, Vyriausybės programoje taip pat žengiamas žingsnis atgal – esą ministrų kabinetas tik svarstys tokią galimybę.
Bene aiškiausiai programoje pasisakoma dėl akcizų didinimo alkoholio ir tabako produkcijai, tačiau tą daryti Lietuva ir taip įsipareigojusi Europos Sąjungai. Aiškaus įsipareigojimo įvesti alkoholinių gėrimų prekybos valstybinį monopolį, taip pat nelieka: „Esant tolesnio ribojimo poreikiui, įvertinsime galimybę įvesti valstybinę monopolinę prekybos alkoholiu sistemą“.
Panašiai skamba ir pažadai dėl azartinių lošimų ir loterijų apmokestinimo – programoje tėra numatyta įvertinti šio mokesčio „reglamentavimo efektyvumą ir tobulinimo galimybes“.
Daug diskusijų buvos sukėlusi valdančiųjų nuostata pakeisti pensijų kaupimo sistemą. Tačiau Vyriausybės programos projekte apie tai kalbama irgi tik aptakiai: „įvertinsime dabartinės antros ir trečios pakopos pensijų kaupimo sistemos veiksmingumą ir tobulinimo galimybes“.
Idėjos steigti valstybinį banką valdantieji, panašu, irgi atsisakė. Vietoje šio, numatoma įvertinti galimybes „steigti Nacionalinės skatinamojo finansavimo institucijos valdomą valstybinio ar mišraus kapitalo Regionų plėtros fondą, kuris padidins investicijų į regionus ir infrastruktūrą apimtis ir sumažins regionų ekonominę atskirtį“.
Valdantieji ministrų kabineto programoje ne taip griežtai kalba ir apie mažmeninės prekybos įmonių koncentracijos ribojimą, o pažadai dėl valstybių vaistinių steigimo, virto teiginiu, kad „skatinsime alternatyvių prekybos vaistais kanalų atsiradimą“.
Vyriausybės programoje liko pažadas iki kitų meto vidurio vidutinę senatvės pensiją padidinti 40 Eur. Tačiau tik kaip siekis tą padaryti, jei bus galimybių ir tik „iki“ minėtos sumos.
Daugiau konkrečių datų ir skaičių dėl būsimų darbų finansų ir ekonomikos srityje Vyriausybės programos projekte nėra.
Ne vėliau kaip per 15 dienų nuo pateikimo Seimas savo posėdyje turi apsvarstyti Vyriausybės programą.
Kai premjeras ir ministrai baigia atsakinėti į Seimo narių klausimus, Seimas turi priimti sprendimą dėl Vyriausybės programos.
Jeigu programai nepritarta arba ji grąžinta Vyriausybei patobulinti, nauja Vyriausybės programos redakcija Seimui turi būti pateikta per 10 dienų, o jos svarstymo procedūra kartojama iš naujo.
Nauja Vyriausybė gauna įgaliojimus veikti, kai Seimas posėdyje dalyvaujančių Seimo narių balsų dauguma pritaria jos programai, o Vyriausybės nariai prisiekia Seime.
Kai Seimas du kartus iš eilės nepritaria naujai sudarytos Vyriausybės programai, Vyriausybė privalo atsistatydinti.
