„Paysera LT“ generalinis direktorius Marijus Plančiūnas komentare žiniasklaidai teigia, kad bendrovė vykdo pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos tikrinimus, kurie apima ir patikrinimus, susijusius su lošimais.
„Turime nusistatę vidinius įtartinumo kriterijus, kuriais remiantis, sistemos stabdo potencialiai įtartinas transakcijas, o darbuotojai atlieka reikiamus patikrinimus. Didesnės apimties operacijos vertinamos ypač atidžiai – tikrinamos siekiant nustatyti lėšų kilmę bei atitiktį pinigų plovimo prevencijos reikalavimams. Jei konkreti operacija kelia įtarimų, ji stabdoma, atliekamas išsamus patikrinimas, informacija perduodama teisėsaugos institucijoms“, – teigė jis.
Anot M. Plančiūno, patikrinimai buvo atlikti ir dėl Š. Stepukonio finansinių operacijų.
„Šarūno Stepukonio atliekamos finansinės operacijos buvo atidžiai stebimos ir dėl jų buvo atlikti keli vidiniai tyrimai. Jų metu kliento buvo prašoma atsiųsti dokumentaciją, reikalingą pagrįsti atliekamą finansinę veiklą, vykdoma kliento finansinės veiklos analizė, informacija apie pastebėtą įtartiną veiklą ir operacijas perduota teisėsaugos institucijoms bei Lietuvos bankui.
Šiuo metu toliau tęsiame bendradarbiavimą su jomis, jau pateikėme ir toliau teiksime visą reikiamą informaciją. Suprantame, kad esame tik didelės dėlionės dalis, tačiau šią situaciją vertiname itin rimtai. Dar kartą peržiūrime vidinius procesus ir, kaip minėjau, jau daug anksčiau ėmėmės veiksmų dėl šio asmens veiklos, informaciją apie jį teikėme teisėsaugai, vadovaudamiesi jų atsakymais priėmėme sprendimus dėl tolesnių veiksmų.
„Paysera“ nuolat bendradarbiauja su visomis institucijomis, vykdančiomis joms teisės aktais deleguotas funkcijas, ir tokiu būdu prisideda prie finansinių nusikaltimų užkardymo“, – komentuoja „Paysera LT“ generalinis direktorius.
Antradienio vakarą FNTT patikslino, kad 2022 metais iš tiesų gavo informaciją apie įtartiną piniginę operaciją iš finansų įstaigos „Paysera“, susijusią su Šarūnu Stepukoniu.
„Atlikus gautos informacijos analizę, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo. Įšaldytas asmens turtas, esantis minėtos įmonės sąskaitoje. Atlikus būtinus ikiteisminio tyrimo veiksmus, 2022 m. ikiteisminiam tyrimui vadovavęs Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras priėmė sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą nustačius, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių“, – teigiama FNTT komentare.
Kaip anksčiau skelbė naujienų agentūra BNS, „BaltCap“ vadovaujantis partneris Simonas Gustainis patvirtino, kad Stepukonio pasisavintos fondo bendrovių lėšos judėjo per „Payseros“ sąskaitas. BNS taip pat skelbė, kad licenciją įstaigai suteikęs ir šį sektorių prižiūrintis Lietuvos bankas (LB) nurodė „Payserai“ pateikti su tuo susijusią informaciją.
Delfi primena, kad Europos prokuratūra yra paskelbusi tarptautinę Š. Stepukonio paiešką. Dėl vagysčių iš „BaltCap“ infrastruktūros fondo Baltijos šalių pensijų fondai buvo priversti nurašyti milijonus eurų. Privataus kapitalo fondų valdytojas „BaltCap“ kreipėsi į teismą dėl buvusio partnerio Lietuvoje Š. Stepukonio, lošimų bendrovės „Olympic Casino Group Baltija“ ir jos akcininkės Estijoje „OB Holding 1“, iš kurių bando prisiteisti 16,6 mln. eurų.
BNS interviu S. Gustainis teigė, kad Š. Stepukonis, įtariamas pralošęs milijonus eurų fondo įmonių lėšų, tai darė klastodamas dokumentus ir meluodamas. Jis patvirtino, kad suma gali viršyti 30 mln. eurų. Anot S. Gustainio, kalbama apie kelias apvogtas įmones, kurioms vadovavo Š. Stepukonis.
„Olympic Casino Group Baltija“ vadovas Tomas Palevičius anksčiau Eltai komentavo, kad Stepukonis, lošdamas laikėsi teisės aktuose numatytų procedūrų, o pinigų kilmė lošimo sąskaitoje – pagrįsta. Pasak jo, lošimai buvo vykdomi negrynaisiais pinigais internetu, gana ilgą laiką.
„Pinigai į lošimams skirtą sąskaitą buvo pervedami iš sąskaitų, esančių Lietuvoje veikiančiose finansų įstaigose, pinigų kilmė buvo pagrįsta. Pinigų srautai buvo aiškiai matomi ir deklaracijose, kurias įstatymuose numatyta tvarka teikiame Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI).
Dėl šio konkretaus atvejo buvome anksčiau sulaukę užklausų iš vieno šalyje veikiančio banko, VMI ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos dėl papildomos informacijos, kurią nedelsdami perdavėme“, – Eltai teigė T. Palevičius.
„BaltCap“ sutartį su Š. Stepukoniu nutraukė pernai lapkritį ir iškart kreipėsi į teisėsaugą po to, kai nustatė veiklos pažeidimų tvarkant jo vadovaujamo fondo finansus. Tyrimą dėl Š. Stepukonio veiklos kontroliuoja Europos Prokuratūra, jį atlikti pavesta Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai (FNTT).
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Aleksandras Nemunaitis tvirtina, kad Š. Stepukonis šiuo metu savanoriškais pagrindais kariauja Ukrainoje.
