"Pagrindinis trukdys yra tai, kad nėra kaip vertinti tą įstatymą. Jei mes žinotume, ko negalima daryti, mes to tikrai nedarytume. O dabar situacija tokia: investuojame dešimtis milijonų litų į žemės sklypų įsigijimą, o po pusės metų paaiškėja, kad tai padarėme veltui, nes savo projektų negalime įgyvendinti dėl, pavyzdžiui, atsiradusios vizualinės taršos", - penktadienį spaudos konferencijoje kalbėjo 40 įmonių vienijančios Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) valdybos narys Arvydas Avulis.
Pasak jo, įstatyme esama tokių sąvokų, kaip "vizualinės apsaugos zona" arba "vizualinė tarša", kurios nėra aiškiai apibrėžtos ir dėl to galima neargumentuotai sustabdyti įgyvendinamus arba planuojamus nekilnojamojo turto plėtros projektus.
A.Avulis taip pat teigė, kad šio ir kitų skubotai priimamų įstatymų neapibrėžtumai verčia investuotojus savo kapitalą nukreipti į užsienio rinkas. Anot jo, nekilnojamojo turto plėtrai Lietuvoje visai nebūtinos užsienio investicijos, kadangi vietinių investuotojų potencialas - statybų plėtrai kasmet skirti apie 1 mlrd. litų.
"Mes, investuotojai, esame susirūpinę, ką mums reikės daryti Lietuvoje. Yra galimybė, kad turimas kapitalas nutekės į užsienį, kur jam palankiau. Mums sąlygos investuoti Lietuvoje yra nepalankios", - sakė A.Avulis.
Teigiama, kad šiuo metu vien Vilniaus rajone yra apie 500 sustabdytų statybų projektų, laukiančių paveldosaugos specialistų vertinimo.
"Balandžio 20 dieną mums vėl bus pranešta, kad jūsų projektų negalima vertinti, nes nėra paruošti poįstatyminiai aktai. Be to, neapibrėžtumas kelia sumaištį, o į jos sukeliamas emocijas bandoma įtraukti investuotojus, statytojus ir visuomenę, kuriai Vilniaus senamiestis yra labai brangus", - kalbėjo A.Avulis.
Kultūros ministro patarėja Zita Čepaitė tvirtino, kad 3 poįstatyminiai aktai jau yra patvirtinti, 5 aktai išsiųsti tvirtinti Vyriausybei, o 11 aktų šiuo metu derina Kultūros ministerijos specialistai, ir jie bus patvirtinti iki įstatymo įsigaliojimo dienos.
"Reikia kalbėti apie po įstatymo įsigaliojimo iškilsiančias problemas, bet to nerimo nereikia eskaluoti", - kalbėjo Z.Čepaitė.
Pasak jos, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo tikslas - griežčiau reguliuoti paveldo klausimus. Jis yra suderintas su UNESCO paveldo apsaugos konvencija.
"Įstatymo ne žūtbūt reikia rytoj, bet jo reikia kokybiško. Tuo tarpu Seime ir iš ministerijos atstovų mes girdime: priimsime įstatymą dabar, o po metų pažiūrėsime, kas bus, o jeigu reiks - taisysime. Labiausiai čia trūksta sisteminio mąstymo ir požiūrio", - sakė Architektų sąjungos pirmininko pavaduotojas Kęstutis Pempė.
Konferencijoje dalyvavęs Savivaldybių asociacijos atstovas Jonas Mickus tvirtino, kad savivaldybėms tokį Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą bus labai sunku įgyvendinti.
"Neaišku, kokiu pagrindu nustatomos kultūros paveldo zonos ir visa veikla jose yra sustabdoma", - dėstė J.Mickus.
Prieš savaitę Vilniaus miesto taryba priėmė kreipimąsi į Seimą bei Vyriausybę, ragindama atidėti Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo įsigaliojimą.
"Kai yra toks neapibrėžtumas - sunaikinamos vertybės. Senamiestis yra saugomas kaip paminklinis objektas, tai gal jis taps draustiniu, rezervuaru, kuo jis taps?", - spaudos konferencijoje klausė Vilniaus mero patarėja Dalia Bardauskienė.
Ji taip pat pabrėžė, kad neužtenka parengti poįstatyminių aktų, savivaldybėms dar reikia juos įsisavinti.
Anot A.Avulio, dėl neaiškaus įstatymo sukeliamų trukdžių kenčia ne investuotojai ir savivaldybės, bet gyvenamąjį būstą norintys įsigyti gyventojai ir valstybės biudžetas, surinksiantis mažiau mokesčių iš statybų sektoriaus.