"Žemės reforma, kuri tęsiasi jau 15 metų - nesibaigiantis galvos skausmas daugeliui Lietuvos gyventojų, klaidžiojančių po valstybines įstaigas ir vis nesėkmingai bandančių atstatyti teises į jiems priklausantį nekilnojamą turtą", - teigia Petras Auštrevičius.

Anot jo, tie, kurie nesusidūrė su šiuo klausimu, sunkiai įsivaizduoja, ką reiškia 15 metų varstyti įvairių valdininkų duris, rinkti dokumentus, laukti atsakymų ir nesėkmingai ieškoti teisybės. Per tą laikotarpį keitėsi įstatymai, normos, nutarimai ir jų vykdytojai, o žmonės, parlamentaro teigimu, tampa šios painiavos įkaitais.

"Į mane kreipėsi rinkėjai, kurie nuo 1991 m. bando atkurti savo teises į išlikusį nekilnojamą turtą. Tai, kad jų tėvams priklausiusi žemė yra priskirta valstybinių miškų plotams ir bus valstybės išperkama, jie sužinojo visai neseniai. Visą tą laiką jų nuosavybės teisių atkūrimo klausimas buvo tiesiog vilkinamas, ką pripažino ir Seimo kontrolieriai", - teigia liberalcentristas.

Ministrui Pirmininkui Algirdui Brazauskui ir žemės ūkio ministrei Kazimirai Prunskienei adresuotame rašte sakoma, kad miškų, kuriuose buvo projektuojami grąžintini pagal anksčiau priklausiusią nuosavybės teisę miško sklypai, priskyrimas prie valstybinės reikšmės miškų plotų tuo metu, kai vyko nuosavybės teisių atkūrimo procesas, galimai prieštarauja Konstitucijai ir Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymui.

Anot P. Auštrevičiaus, premjeras teigiamai sureagavo į kreipimąsi ir pavedė Žemės ūkio ministerijai, Aplinkos ministerijai ir Utenos apskrities viršininko administracijai išnagrinėti pasiūlymą ir, prireikus, pateikti suderintus pasiūlymus Vyriausybei.

Šaltinis
Kopijuoti, platinti, skelbti agentūros ELTA informacijas ir fotoinformacijas be raštiško agentūros ELTA sutikimo draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją