Vertintos rizikingiausių maisto produktų grupės, tai vaikų mitybai skirti produktai, saldainiai ir konditerijos gaminiai (sausainiai, bandelės ir kiti kepiniai). Ištirtuose maisto produktuose riebalų rūgščių trans izomerų kiekis nustatytas nuo 0,1 iki 43 gramų, perskaičiavus 100 g riebalų kiekio produkte.
Vertindami galimą riziką vartotojų sveikatai, specialistai rėmėsi Danijos mokslininkų patvirtinta metodika. Šios metodikos pagrindu Danijoje yra draudžiama į rinką tiekti maisto produktus, kuriuose riebalų rūgščių trans izomerų yra daugiau kaip 2 g/100 g produkto riebalų kiekio.
Tyrimų rezultatai parodė, kad rizikingi gyventojų sveikatai produktai dėl riebalų rūgščių trans izomerų Lietuvoje sudaro 67 %, o kai kuriuose nesveikų riebalų kiekiai daugiau kaip 20 kartų viršija Danijoje patvirtintą normą. Pavyzdžiui, ištyrus 11 lietuviškų saldainių mėginių, kai kuriuose jų nustatyta 20,8 g /100 g, o ukrainietiškuose saldainiuose net - 42 g/100 g šių trans izomerų.
Iš vaikų maitinimui skirtų produktų buvo atrinkta 13 įvairių konditerijos gaminių ir glaistytų varškės sūrelių mėginių, iš jų tik 6 riebalų rūgščių trans izomerų kiekis neviršijo Danijos reglamentuotos normos. Iš 8 pavadinimų konditerijos gaminių (sausainių, bandelių, vaflių) ir 5 lietuviškų glaistytų varškės sūrelių – po 3 gaminius atitiko Danijoje nustatytą reglamentuojamą kiekį, tačiau kai kuriuose kepiniuose nustatyti riebalų rūgščių trans izomerų kiekiai daugiau kaip 3 kartus (6,2 g /100 g) viršijo nustatytą normą.
Pramoniniu būdu pagaminti riebalų rūgščių trans izomerai, kitaip vadinami dalinai hidrinti arba hidrinti sukietinti augaliniai aliejai, plačiai vartojami maisto pramonėje, nes prailgina produktų tinkamumo vartoti terminus, pagerina jų tekstūrą, kvapą ir yra gana pigūs. Tokių riebalų daugiausiai nustatoma margarinuose, biskvituose, pyraguose, užšaldytuose gatavuose maisto produktuose, greitame maiste ir kt.
Europos mokslininkai nagrinėja pramoninių riebalų rūgščių trans izomerų žalą vartotojų sveikatai. Tyrimai parodė, kad šie riebalai yra 4-5 kartus labiau kenksmingi sveikatai, nei sotieji riebalai, jie didina blogojo cholesterolio lygį organizme, tačiau kol kas visoje Europoje jų kiekiai maisto produktuose nėra reglamentuojami ar ribojami. Pirmoji tokį reguliavimą nacionaliniu lygiu įvedė tik Danija (2003 m.).
