Laidoje pasiteiravus, ko galime tikėtis gegužės mėnesį, pašnekovė pabrėžė, kad dirbančiųjų draudžiamosios pajamos yra sumažėjusios.
„Manome, kad atsilikimas nuo plano bus dar didesnis, nes veikia du veiksniai. Vienas veiksnys tas, kad mažesnės yra dirbančiųjų draudžiamosios pajamos, nes jiems būna paskirtos prastovos, mažesnis dirbančiųjų skaičius, kitas dalykas – atidėjimai. Įmonės, kurios paveiktos koronaviruso, karantino metu gali nemokėti socialinio draudimo įmokų“, – sako specialistė.
J. Varanauskienė patikslino, kiek jau išmokėta išmokų nuo karantino pradžios. „Jeigu mes skaičiuotume ligos išmokas, kurios mokamos tėvams, auginantiems vaikus, tai šiuo metu dėl epideminės situacijos balandžio mėnesį jau esame išmokėję 37 mln. eurų, gegužės mėnesį –14,5 mln. eurų. Šias išmokas gauna tie asmenys, kurie būna namuose, kai vaikai negali eiti į ugdymo įstaigas, jos mokamos kas porą savaičių“, – sako J. Varanauskienė.
Kaip atrodo „Sodros“ rezervas?
Anot jos, šiuo metu „Sodros“ rezerviniame fonde jau atskirai padėta du šimtai milijonų eurų.
„Tai yra tie pinigai, kurie susikaupė 2018 metais; pagal galiojančius teisės aktus šiais metais iki gegužės pabaigos turėtume padėti ten tuos pinigus, kurie susikaupė kaip 2019 metų teigiamas rezultatas. Pinigų jame yra apie keturi šimtai milijonų eurų. Kad galėtume naudoti rezervą, mums reikia atlikti kelis teisinius veiksmus, pirmiausia – kreiptis į „Sodros“ tarybą, kuri priima sprendimą kreiptis į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, ji vėliau kreipiasi į Vyriausybę, kad leistų pradėti naudoti rezervo pinigus. Šiuos žingsnius mes jau esame pradėję“, – kalbėjo „Sodros“ direktorė.
Anot jos, rezervo artimiausiu metu tikrai turėtų užtekti.
„Pagal mūsų skaičiavimus, to rezervo ir sukauptų lėšų, maždaug šešių šimtų milijonų eurų, vertinant situaciją pagal dabartinius skaičius, iki metų pabaigos turėtų užtekti; tikimės, kad išlaidos šiek tiek sumažės, palyginti su tuo, kas prognozuojama antrajam ketvirčiui. Jei nutiktų taip, kad „Sodros“ rezerviniame fonde baigtųsi pinigai, yra numatytos procedūros, kaip kreipiamasi dėl asignavimų į valstybės biudžetą“, – sako pašnekovė.
Susiklostė netipinė situacija
Daugelis žmonių baiminasi, kad ateityje galbūt mažės jų atlyginimai. Tiesa, kaip pastebi pašnekovė, visai neseniai buvo užfiksuota gana netipinė situacija.
„Kol kas mes turime duomenis tik apie kovo mėnesio atlyginimus: darbdaviai „Sodrai“ įmokas moka už praėjusį mėnesį iki kito mėnesio penkioliktos dienos. Tai reiškia, kad iki tos dienos mes turėjome įmokas, sumokėtas už kovo mėnesį, ir suskaičiavome vidurkį tų draudžiamųjų pajamų. Jos buvo 1324 eurai, šiek tiek mažiau nei vasarį.
Tai yra netipinė situacija, nes ankstesnių metų kovą algų vidurkis buvo didesnis negu vasario mėnesio. O balandžio skaičiai, manau, bus įspūdingi, ypač žinant apie tuos žmones, kuriems paskirtos prastovos; tai mes pamatysime tik po gegužės 15 dienos“, – kalbėjo J. Varanauskienė.
Kur daugiausia žmonių, ten daugiausia ir atleidimų
Paklausus, kaip šiuo metu atrodo darbo paieškos ir rinka, J. Varanauskienė įvardijo veiklas – didelė dalis jomis užsiimančių žmonių laikinai arba visam laikui išėjo iš darbo.
„Mes analizavome kelias sritis. Pirmiausia – santykinai didžiausia dalis darbuotojų pasiėmė nedarbingumo pažymėjimus dėl vaikų priežiūros. Apskritai tos veiklos, kuriomis užsiima daugiausia žmonių, turi didžiausius skaičius (ir tai nenuostabu) – tiek nedarbingumo, tiek atleidimų ir pan. Bet atsižvelgę į dirbančių įmonėse, kurios verčiasi ta ekonomine veikla, tai ligos atvejų stebime, kad didžiausia santykinė darbuotojų dalis prižiūri vaikus parduotuvėse, dažniausiai tai yra ne maisto prekių parduotuvės, o specializuotos, pavyzdžiui, avalynė.
Toliau – su užsienio turizmu susijusios veiklos: viešbučiai, kelionių agentūros, pramogos, odontologijos paslaugos. Jeigu analizuotume kitą rodiklį, kurios ekonominės veiklos rūšys atskleidžia didžiausią santykinį darbuotojų skaičiaus sumažėjimą, kalbu apie atleistus žmones, tai yra maitinimo paslaugos, turizmas, avalynės prekyba, drabužių siuvimas ir keleivinis transportas.
Tai yra įmonės, kurias labiausiai paveikė karantino ribojimai“, – kalbėjo J. Varanauskienė.
Žmonės baiminasi grįžti į darbus
Gana didelė bėda ta, kad daugelis žmonių baiminasi grįžti į darbą. Tai liečia vyresnius, rizikos grupei priklausančius asmenis.
„Jau ir gegužės pirmųjų savaičių duomenys rodo, kad vėl priimamų darbuotojų skaičius yra didesnis nei atleidžiamų. Matyt, tie darbdaviai, kurie galėjo suskubti atleisti žmones ir kuriems dabar suvaržymai panaikinti, vėl priima juos atgal. Kita vertus, baimė yra, nes turime rizikos grupės, vyresnių žmonių, besilaukiančių moterų. Į tas veiklas, ko gero, ilgą laiką nesugrįš jų darbuotojai.
Čia kalbu apie švietimo, ugdymo įstaigas, jose yra nemaža dalis žmonių, kuriems – daugiau nei šešiasdešimt metų. Be to, pastebime tai ir kai kuriose valstybinio sektoriaus įmonėse“, – kalbėjo J. Varanauskienė.
200 eurų išmokos
Pastarosiomis dienomis daugelis sukilo dėl to, kad „Sodra“ tikino negalinti artimiausiu metu išmokėti dviejų šimtų eurų išmokų. Kaip dar kartą situaciją paaiškino pašnekovė, šiuo metu stiklinė jau perpildyta.
„Atsižvelgiant į tuos suplanuotus darbus, kurių mes turime kiekvienais metais, tai yra pensijų atnaujinimas, kokie nors pakeitimai, programiniai diegimai, taip pat – į karantino metu atsiradusius darbus, kad „Sodra“ dabar turi ne tik teikti duomenis, bet mokėti naujas išmokas, prisidedame prie savarankiškai dirbančių asmenų išmokų mokėjimo.
Tiesiog galima pasakyti, kad jeigu „Sodrą“ palygintume su stikline, šiuo metu ta stiklinė yra pilna. O „Sodros“ pirminė funkcija yra išmokėti socialines išmokas, pensijas; čia jau politikams reikia nuspręsti, kaip pakeisti organizacijos prioritetus“, – kalbėjo J. Varanauskienė.
