„Pavyzdžiui, šiukšlynuose į aplinką išsiskiria metanas, galima sąvartynuose padaryti dujų surinkimo sistemas ir dujas panaudoti tikslingai, – aiškino specialistas. - Metano dujos yra maždaug 25 kartus labiau skatinančios „šiltnamio efekto“ susidarymą lyginant su anglies dvideginiu, todėl jas sudeginus, poveikį aplinkai sumažiname maždaug 25 kartus“, - sako specialistas.
Jo teigimu, tokių biodujų reaktoriai brangiai kainuoja, tai labiausiai ir stabdo tokio tipo jėgainių plėtrą.
Visa gyvenvietė šildoma šiaudais
Juknaičių gyvenvietė Šilutės rajone šildoma energija, pagaminta iš šiaudų. Šilutės Šilumos tinklų direktorius Algis Mykolas Šaulys DELFI sakė, kad kūrenant šiaudais šilumos pagaminimas kainuoja tris kartus pigiau nei kūrenant mazutu.
„Šiaudus perkame iš ūkininkų arba iš bendrovių, turime savo techniką, šiaudus supresuojame ir sandėliuojame“, – aiškino A.M.Šaulys.
Ši katilinė apšildo visus gyvenvietės pastatus, iš viso apie 17 tūkst. kv. metrų. Visam šildymo sezonui reikia pusantro tūkstančio tonų šiaudų, tokia šildymo sistema rajone veikia septintus metus.
„Šiuo metu, kai kitas kuras yra brangus, įrenginiai greitai atsiperka. Šiemet ir kitose katilinėse rengiamės brangų mazutą keisti alternatyviais šaltiniais – šiaudais ir pjuvenomis“, – sakė Šilutės Šilumos tinklų direktorius.
Jo teigimu, šildymas šiaudais Lietuvoje pradeda populiarėti. Viena priežasčių - tokioms katilinėms specialūs katilai gaminami Lietuvoje. Anot A.M.Šiaulio, taip šildyti galima ir nedidelius Šilutės ar Skuodo dydžio miestus.
Anot LEI atstovo S.Vrubliausko, Lietuvoje yra iš viso šešios katilinės, kurios šilumą gamina iš šiaudų. Specialistas priskaičiavo apie 70-80 katilinių, šilumą gaminančių iš medžio atliekų. Jo teigimu, tokios katilinės kuriasi nuolat, nes daug įmonių dirba su mediena.
Investicijos greitai neatsiperka
Šakių rajone veikianti kiaulių auginimo UAB „Lekėčiai“ savo 18 tūkst. kv. metrų ploto pastatus šildo ir apšviečia energija, pagaminta iš kiaulių mėšlo, tam kiekvieną parą prireikia apie 80 kubinių metrų kiaulių mėšlo ir 12 tonų kitų organinių atliekų.
Įmonės generalinis direktorius Arūnas Matusevičius DELFI sakė, kad investicijos į tris milijonus litų kainavusius įrenginius greitai neatsiperka, jo skaičiavimais, įmonei tam prireiks septynerių metų, o valstybė paramos tokiems projektams neteikia.
Anot generalinio direktoriaus, kas mėnesį, pasistačiusi nuosavą energijos šaltinį, bendrovė už elektrą moka 35 tūkst. litų mažiau, o šildymo sezono metu – ir trisdešimt tūkst. litų mažiau už šildymą negu anksčiau.
Nuo Skandinavijos Lietuva atsilieka pora kartų
Lietuvos biokuro gamintojų ir tiekėjų asociacijos „Litbioma“ duomenimis, šiuo metu Lietuvoje naudojant vietinį biokurą pagaminama 11 proc. centralizuotu būdu naudojamos šilumos energijos.
Strateginėse šilumos ūkio vystymo kryptyse numatyta, jog, naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius, iki 2010 metų Lietuvoje turėtų būti pagaminama 17 proc., o iki 2020 metų – 23 proc. šilumos energijos. Asociacijos paskaičiavimais, 2013 metais Lietuvoje naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius yra galimybių pagaminti iki 25 proc., o 2025 – 50 proc. šilumos energijos. Šiuo metu Lietuvoje biokurą kūrena apie 200 katilinių.
Asociacijos „Litbioma“ direktoriaus Jono Šimėno teigimu, centralizuotai šilumai gaminti daugiausia naudojamas medienos biokuras: medienos pramonės atliekos, malkos, vis daugiau naudojama ir miško kirtimo atliekų, medinių pakuočių.
„Jau dabar biokuro naudojimas šilumos gamybai Lietuvoje apie du kartus lenkia ES šalių vidurkį. Geras pavyzdys Lietuvai galėtų būti Skandinavijos šalys, kurios biokuro naudojimas Lietuvą lenkia du ir daugiau kartų“, – sako J.Šimėnas. Anot LEI specialisto, biodujų jėgainės ypač populiarios Vokietijoje, kur valstybė teikia paramą šioms ekologiškoms šiluminėms. Biodujos gaminamos iš bet kokių organinių medžiagų – mėšlo, maisto atliekų, kitų žemės ūkio ar virtuvės atliekų.
