Mistiškas žengimas į Lietuvą
Birželio 26 dieną žiniasklaidoje pasirodė naujiena – į Lietuvą žengia Italijos investicinis bankas „Mediobanca“. Čia šis investicinis bankas teiks faktoringo paslaugas, o naujai bendrovei vadovaus „Mediobanca“ direktorius Renatas La Fianzas.
Tiesa, tą pačią dieną vakare išplatintas pataisytas pranešimas. Joks „Mediobanca“ į Lietuvą nežengia, steigiama nauja faktoringo paslaugų įmonė „Vilnius factoring company“, o jai vadovaus esą buvęs „Mediobanca“ direktorius Renato La Fianza.
2013 metais Italijos žiniasklaidoje iš ties buvo pasirodžiusi žinutė, kad Renatas La Fianzas vadovauja „Mediobanca“ skyriui, susijusiam su klientų sprendimais. „Mediobanca“ atstovas spaudai Stefanas Tassone'as DELFI patvirtino, kad Renatas La Fianzas šią bendrovę paliko prieš du metus, 2016 metais.
„Pats „Mediobanca“ neįsteigė faktoringo įmonės Vilniuje. Neturime planų žengti į Lietuvos rinką“, – DELFI atsiųstame komentare rašo S. Tassone'as.
Registrų centro duomenimis, naujai įsteigtos „Vilnius factoring company“ vienintelis akcininkas – Liuksemburge registruota bendrovė „2404”. Apie pastarąją įmonę informacijos rasti nepavyksta, nes pavadinime – tik skaičiai.
Kaip paaiškina Advokatų profesinės bendrijos „Jurex“ advokatė Jurgita Judickienė, pavadinimas vien iš skaičių gali būti naudojamas dvejopais tikslais.
„Vienas tikslas tokio pavadinimo yra būtent vadinamoji konspiracija, kad būtų sunkiau atsekti. Vadinamosios projektinės įmonės steigiamos labai konkrečiam tikslui, gali būti siejamas pavadinimas su adresu registracijos ar dar kažkuo. Tai daugiau konspiracinis tikslas.
Bet yra ir antras variantas. Liuksemburge neretai skaičiai įmonių pavadinime sutampa su dalies įmonės sąskaitos numeriu. Tai gali būti arba apskaitos supaprastinimo tikslais, kas turi tam tikrą objektyvią priežastį“, – įžvalgomis pasidalino advokatė.
DELFI šaltinio teigimu, Liuksemburgo bendrovės „2404” akcininkai yra italai Luigis Grandis ir Gabriele'as Balduccis. Abu jie yra italų bendrovės „ESC Group“ įkūrėjai ir valdybos nariai. Kaip skelbiama įmonės puslapyje, „ESC Group“ yra pirmaujanti platforma aptarnaujanti Italijos sveikatos apsaugos sistemą, prižiūrimos sąskaitos faktūros, o ESC ekspertai specializuojasi investicinėje bankininkystėje ir faktoringe. „Linkedin“ socialiniame tinkle L. Grandis ir G. Balduccis taip pat nurodo, kad yra patarėjai finansų įmonėje „CFE Finance“. Italijos žiniasklaidoje randama 2016 metų informacija atskleidžia, kad ši įmonė kartu su „EY“ kūrė Italijos viešojo administravimo institucijoms kreditų įsigijimo platformą, kuria daugiausia naudojamasi sveikatos apsaugos sistemoje.
Apie šiuos akcininkus viešojoje erdvėje informacijos galima rasti daug daugiau nei apie „Vilnius factoring company“ vadovą, paslaptingąjį Renatą La Fianzą. Nors įmonė veikia jau nuo birželio mėnesio, ji neturi savo internetinio puslapio, nėra nurodžiusi jokių kontaktų „Rekvizitai.lt“. Internete randamas vienintelis šios įmonės numeris, kuriuo atsiliepia advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ jaunesnysis teisininkas Justinas Malinauskas. Jis patikino, kad atstovauja Renatui La Fianzui.
DELFI bandė susitarti dėl susitikimo ar interviu telefonu, tačiau po penkių dienų laukimo paaiškėjo, kad italų verslininkas kol kas nenori bendrauti su žiniasklaida. Susitarta dėl atsakymų į klausimus raštu, jų sulaukta po kelių dienų, vėlai vakare, pranešus, kad straipsnis jau rytoj bus publikuotas. Visus įtalų verslininko R. La Fianzos atsakymus rasite apačioje.
Klausimai išsiųsti ir „ESC Group“, tačiau atsakymas negautas.
Vilniuje įsteigtos faktoringo įmonės įstatinis kapitalas, kaip buvo skelbiama, pradžioje siekė 5 mln. eurų. Faktoringas yra prekinio kredito forma, kai kredito įstaiga suteikia paskolą prekių pardavėjui, kartu perimdama teisę reikalauti iš pirkėjo sumokėti už prekes.
Įtaria užslėptus tikslus
Į Lietuvą atvykę verslininkai iš pradžių ketino įsigyti jau veikiančią faktoringo bendrovę, patikina vienas iš „Debitum fori“ įkūrėjų Donatas Juodelis. Būtent šią įmonę paslaptingieji italai ir norėjo įsigyti.
„Per „EY“ konsultantus pradėjo kontaktuoti su „Debitum fori“ dėl pastarosios įsigijimo. Pirmiausia įmonės direktoriui buvo pasiūlyta ateiti dirbti į jų įmonę ir atsivesti klientus. Direktoriui šio pasiūlymo atsisakius, prasidėjo pokalbiai dėl įmonės įsigijimo.
Tęsiant derybas su Italijos verslininkais dėl įmonės pardavimo buvo gautas konkretus pasiūlymas, tačiau jis pasirodė per mažas, artimas nuosavam kapitalui, kiek įmonėje jau uždirbtų pinigų yra, dėl to pasiūlymo buvo atsisakyta. Po atsisakymo, Renatas La Fianzas subtiliai užsiminė, kad mes padarėme klaidą nesutikdami“, – DELFI pasakojo D. Juodelis.
Tiesa, jis įtaria, kad italų tikslai Lietuvoje daug ambicingesni nei tik įkurti faktoringo bendrovę. Pasak jo, jie nori gauti bankinę licenciją.
„Dar prieš pokalbius ir derybas dėl įmonės pardavimo, neformalaus bendravimo metu, italų verslininkų atstovas Renatas La Fianza patvirtino, kad jų tikslas Lietuvoje yra bankinė licencija. Manau, kad reikalinga veikianti įmonė, skirta labiau imituoti veiklą, kad lengviau gautų bankinę licenciją. Tikslas yra surinkti kelis šimtus milijonų eurų indėlių, kuriais bus refinansuojama veikla Italijoje.
Pokalbių metu Renatas La Fianza nurodė, kad pagrindinė partnerių veikla yra Italijoje, Neapolio regione, piniginių reikalavimo teisių pirkimas į Neapolio savivaldybę, sveikatos apsaugos sektoriaus institucijas ir kitokias valstybines institucijas. Ant jo vizitinės kortelės buvo nurodyta įmonė ESC GROUP. Jis yra reikalų tvarkytojas, o su kitais, Liuksemburgo įmonės akcininkais, neteko kontaktuoti.
Tai bankinė licencija jiems suteiktų teisę rinkti indėlius iš paprastų žmonių ir tuos indėlius skolinti, pavyzdžiui išvesti į Italiją. Šiandien jie gali laisvai su penkiais milijonais dirbti, bet jei norės rinkti indėlius iš žmonių, jie turi gauti licenciją. Žinome, koks Italijos bankinis sektorius. Net jeigu jie ir patys sąžiningiausi verslininkai, jei surinks milijardą Lietuvos indėlininkų pinigų, nukreips dalį į Italiją, ar tai atitiks Lietuvos nacionalinio saugumo kriterijus? Aišku, sprendžia Lietuvos bankas. Bet jei nutiks kokia korekcija ar krizė, žinant jų verslo etiką, ar jiems bus svarbu tuos pinigus išsaugoti?“, – svarsto D. Juodelis.
DELFI susisiekė su Lietuvos banku. Sklandančių rinkoje gandų, kaip nurodė Lietuvos bankas, jie nekomentuoja. Tačiau patikino, kad nėra dar gavę oficialaus prašymo dėl „Vilnius factoring company“ bankinės licencijos išdavimo.
Ginčai persikėlė į teismą
Nepavykusiu „Debitum fori“ ir „Vilnius factoring company“ sandoriu jų istorija nesibaigė. D. Juodelis teigia, kad nors tiesiogiai nebuvo pagrasinta sužlugdyti jų verslą, tarp eilučių buvo galima suprasti, kad jie imsis tokių priemonių.
„Buvo pasakyta, kad žinai, jog yra laisva rinka, mums niekas nedraudžia jūsų darbuotojams pasiūlyti dvigubus atlyginimus. Tu nepasakai, kad aš tave sužlugdysiu, bet kitaip subtiliai duodi užuominą. Tada ir pradėjo tuos veiksmus. Keli darbuotojai gavo darbo pasiūlymus. Vienas trumpiausiai dirbusiųjų, kuris neturėjo lojalumo įmonei, perėjo dirbti ten. O tada pradėjo eiti per mūsų klientus. Sunku įrodyti tokiose bylose, kad tikrai darbuotojas išsinešė klientų sąrašą. Bet mes turime įrodymų, dėl to kreipėmės į Vilniaus miesto apylinkės teismą, dėl to, kad darbuotojas atskleidė komercinę paslaptį o, įmonė nesąžiningai konkuruoja. Dabar tam darbuotojui „Ellex Valiunas“ advokatai pasamdyti, kurių jis pats nepasisamdytų gyvenime. Tai jis tik įrankis, veikia čia verslininkai“, – pasakoja D. Juodelis.
Vilniaus miesto apylinkės teismo atstovė spaudai Aušra Pocienė DELFI informavo, kad teismo procesas yra ne viešas, dėl to negali pateikti konkrečių detalių, tačiau patvirtino, kad ieškinys yra gautas, o procese dalyvauja paminėtos įmonės.
Dėl nesąžiningos konkurencinės veiklos „Debitum fori“ kreipėsi ir į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą (VPK). Vilniaus VPK DELFI informavo, kad Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdyba gavo šios įmonės pareiškimą, bet jis šiuo metu tikslinamas, tad ar bus imtasi tyrimo, kol kas nenuspręsta.
D. Juodelis pasakojo, kad pasinaudojus galimai nesąžiningai įgyta informacija „Vilnius factoring company“ pavyko pervilioti kelis klientus.
„Eina per visus klientus ir taip gražiai 10–15 proc. kainodara mažesnė. Mes dėsime visas pastangas, kad išlaikytume savus klientus. Turime atvejų, kai tiek nuleidome kainas, kad mums nuostolinga, bet kitaip neįmanoma. Kaip pas juos gali plūsti klientai, jei jie net internetinio puslapio neturi? Tai natūralu, jei tu įgavai komercinę paslaptį, lengva yra pritraukti“, – pasakojo „Debitum fori“ vienas įkūrėjų D. Juodelis.
R. La Fianzas: mūsų buvimas naudingas Lietuvos finansinei sistemai
Vakare, prieš pasirodant straipsniui, gauti Renato La Fianzos atsakymai. Jo buvo pasiteirauta, kodėl pasirinkta Lietuvos rinka, paklausta apie kolegas L. Grandį ir G. Balduccį bei paslaptingą Liuksemburgo bendrovę „2404”. Tačiau R. La Fianzas į detales nesileido: „Apskritai kalbant, Lietuvoje faktoringo rinkoje yra galimybių, rinkoje yra vietos naujiems žaidėjams, su sąlyga, jei jie bus greiti ir lankstūs tiekdami faktoringo paslaugas klientams“.
Apie pačią bendrovę „2404“ jis atsakė, kad tai tiesiog pagrindinė „Vilnius factoring company“ akcininkė. Konkrečiau apie „ESC Group“ ar kitus panašius verslus italų verslininkas atsisakė komentuoti.
Jo taip pat pasiteirauta, ar jie ketina kreiptis į Lietuvos banką bankinės licencijos. Pasiteirauta ir apie santykius su „Debitum fori“, bandymą įsigyti šią kompaniją. Į visus šiuos klausimus R. La Fianzas atsisakė komentuoti.
Kiek plačiau atsakyta į klausimus apie teisminius ginčus su „Debitum fori“ ir ateities planus Lietuvoje.
„Vilnius factoring company“ nežino, kurios kompanijos yra ar nėra mūsų mažesnių konkurentų klientai. Mes galime patvirtinti, kad „Vilnius factoring company“ rinkoje pateikia patrauklius pasiūlymus su geriausios kokybės aptarnavimu ir kainomis, palyginus su mažesniais vietiniais žaidėjais.
„Vilnius factoring company“ užsiima aktyviu marketingu ir pardavimais. Per savaitę užmezgami šimtai kontaktų ir skambučių, per mėnesį – tūkstančiai. Bendrovė ir ateityje planuoja tęsti aktyvius pardavimus ir marketingą. Mes tikime, kad mūsų buvimas Lietuvos rinkoje yra naudingas visai finansinei sistemai, teikiant profesionalias ir lanksčias paslaugas Lietuvos įmonių sektoriui. Mes suteikiame sveiką stimulą rinkai.
Taip pat šiuo metu kuriame tinklalapį ir jis pasirodys metų gale“, – atsakymais raštu DELFI informavo italų verslininkas R. La Fianzas.
Nuo 2020 m. bendrovė Lietuvoje veikia kaip „PayRay“ bankas ir teikia finansines paslaugas smulkiam ir vidutiniam verslui Lietuvoje ir Latvijoje. 2024 metais Artūro Rakausko valdoma bendrovė „ERA Family Finance“ įsigijo 100 proc. įmonės „PayRay Bank“ akcijų.