„Vertinsime, kad stiklinė pusiau tuščia ar pusiau pilna, kadangi kiek daugiau nei pusė žmonių perskaitė elektroninius pranešimus asmeninėse paskyrose“, – teigė „Sodros“ atstovė Malgožata Kozič.
Žmonės į kaupimą įtraukiami kas trejus metus, kol jiems sukaks keturiasdešimt metų. Tai ir iki šiol nekaupę, ir jau sykį atsisakę pensijų kaupimo žmonės. „Šiais metais buvo įtraukti 68 tūkstančiai žmonių ir iki šiol atsisakė beveik 38 tūkstančiai. Tai šiek tiek daugiau nei pusė“, – teigė M. Kocič.
Kasmet antros pakopos kaupimo atsisakydavo trečdalis žmonių, išskyrus rekordinį skaičių pernai – kaupimo atsisakė 85 procentai įtrauktųjų. Anot Lietuvos socialinių mokslų centro direktoriaus Boguslavo Gruževskio, to priežastis yra žemas žmonių sąmoningumas.
„Žmonės iš principo neprojektuoja labai savo ateities arba galvoja, kad bus tikrai neblogiau negu dabar. Taip dažniausiai nebūna. 60 procentų žmonių praloš“, – teigė jis.
Situaciją pakomentavo ir Lietuvos laisvos rinkos instituto pirmininkė Elena Leontjeva.
„Svarbu, kad politikai nesiųstų to signalo, kad vėl ir vėl kažkas bus keičiama, nes paskaičiuota, kad jau 24 kartus šita pensijų kaupimo sistema buvo keičiama“, – teigė ji.
Įtraukti žmonės turi du kelius: iki birželio 30-osios pranešti „Sodrai“, kad atsisako kaupti arba nedaryti nieko ir nuo liepos 1-osios automatiškai tapti kaupimo dalyviais. Nepasirūpinusiems atsisakyti – kelio atgal nebus.
„Žmonės nesidomi ta antra pakopa, kaip ir su viskuo sutinka, nieko jie ten nežymi, bet po to, kai jau gauna mažesnę algą, pradeda gilintis, o, kai jau pradeda gilintis, tai jau būna per vėlu, nes jau būna užfiksuota, kad jie dalyvauja antroje pakopoje ir atgal atsukti jau nieko nebegalime“, – aiškino finansų ir kredito valdymo asociacijos prezidentas Marius Jansonas.
„Yra variantas pasinaudoti tomis vadinamomis įmokų atostogomis – dvylikai mėnesių per visą kaupimo laikotarpį galima sustabdyti įmokas“, – viena iš galimybių pasidalino M. Kozič.
Sprendžiantys pensijų kaupimo rebusą turėtų žinoti, kad nieko nedarydami, senatvėje gaus vos pusę savo esamų pinigų.
„Vidutinė pensija Lietuvoje yra 542 eurai, o, turint būtinąjį stažą, šiek tiek didesnė – 575 eurai. Vertinant pagal vidutinį šalies atlyginimą, pensijos sudarytų iki 50 procentų pajamų“, – teigė finansinio raštingumo lektorė Laura Šeškienė.
„Blogiausia, kai žmogus turi 70 metų, turi tam tikrą lygą, turi tam tikras išlaidas, turi vieną pajamų šaltinį, neturi gerų santykių su artimaisiais arba išvis jų neturi. Va tada tikrai yra problema ir tada mes girdime apie ypatingą skurdą vyresnio amžiaus žmonių“, – teigė B. Gruževskis.
Visi ekspertai sutinka, kad kaupti būtina. Jeigu ne antroje pakopoje – yra ir kitų būdų.
„Pajamos iš nekilnojamojo turto, pajamos iš kilnojamo turto, tai yra tam tikra ekonominė veikla vyresniam amžiuje, jeigu žmogus turi galimybes“, – dalijosi B. Gruževskis.
Finansų lektorės teigimu, kaupiantys antroje pakopoje – senatvėje, tikėtina, gaus apie 70 procentų esamų pajamų, o trečioje pakopoje – 80 procentų.
„Kaupiant trečioje pakopoje ta tikėtina grąža galėtų būti 6-8 procentai ilguoju laikotarpiu, tai reiškia, kad, jeigu žmogus kaupia trisdešimt metų, sistemingai, nuo savo pajamų 10 procentų – jis galėtų prisidurti kažkur apie 30 procentų savo pajamų prie pensijos“, – teigė L. Šeškienė.
„Labai lankstu yra, pavyzdžiui, kai turi pinigų – atsidėti į trečiąją pensijų pakopą. Nuo jos gaus ir mokesčių lengvatą, ir galės įdėti tada, kada turi pinigų, o, kai jau bus išaugusios sąskaitos arba neplanuotos išlaidos, tada, natūralu, jis galės trečioj pakopoj nemokėti“, – dalijosi finansų ir kredito valdymo asociacijos prezidentas M. Jansonas.
Lietuvos laisvos rinkos instituto pirmininkės E. Leontjevos teigimu, naudinga būtų ir antroji pakopa, jeigu valstybė leistų kasmet kaupti vis didesnę sumą nuo savo algos. Anot jos, tokiu atveju, žmogus būtų mažiau priklausomas nuo „Sodros“.
Antroje pakopoje sukauptus pinigus žmogus atgaus tik išėjęs į pensiją. Kaip šie pinigai bus išmokėti, priklausys nuo sukauptos sumos.
Visą reportažą žiūrėkite per LNK:
