DELFI pateikia kelis svarbiausius įkainius.
Banko pavedimai internetu į savo sąskaitą nieko nekainuoja visuose bankuose. Skyriuose „Svenska Handelsbanken“, „Medicinos bankas“ ir „Nordea“ šią paslaugą teigia nemokamai, kitų bankų skyriuose ji svyruoja nuo 1,2 iki 1,5 lito, daugiausiai pinigų pervedimas į savo sąskaitą atėjus į banką kainuos SEB banke – tris litus.
Vietiniai pervedimai litais banko viduje į kito kliento sąskaitą banko skyriuje nekainuos tik „Nordea“ banke, kituose pavedimai kainuos nuo 1,5 iki 3 lito. Daugiausiai ši paslauga atseis Ūkio ir SEB bankuose – po tris litus.. Internetu tokie pavedimai nemokami „Svenska“, „Nordea“ ir „Medicinos banke“, kituose svyruoja nuo 0,8 iki 1,1 lito Šiaulių banke.
Tiesioginio debeto paslaugą yra apmokestinę penki bankai. „Snoro“, „Ūkio“ ir „Šiaulių“ banke ji kainuoja 0,2 lito, „Medicinos banke“ - 0,4, „SMP Bank“ - 0,8 lito.
Įmokos už paslaugas atsiskaitant grynaisiais brangiausiai kainuos SEB banke – 5 litus, mažiausiai 0,5 lito – Maximos „Sollo“ programoje. Atsiskaitant internetu tokių įmokų priėmimas nemokamas Šiaulių banke, daugiausia – po litą – kainuos „Nordea“ ir SEB banke. Atsiskaitant debeto kortele po 0,5 lito kainuos „Sollo“ programoje ir banke „Snoras“, daugiausia 1,3 lito - „Lietuvos pašte“.
Debeto kortelės išdavimas nieko kainuoja septyniuose bankuose, „Snoras“, „Šiaulių“ ir „Ūkio“ bankai ima po 15 litų mokestį, „DnB Nord“ – 17 litų. Metinis kortelės aptarnavimas mažiausiai – po 10 litų – atseis „Citadelės“ ir „Nordea“ bankuose, brangiausiai – po 20 litų – SEB ir „SMP Bank“ Lietuvos filiale.
Gautų lėšų įskaitymas litais visų bankų viduje yra nemokamas. Įskaitymas lėšų iš kitų Lietuvoje veikiančių bankų nemokamas tik „Finastoje“. Kituose kainos svyruoja nuo 0,8 iki 1,4 lito SEB banke.
Daugiausia kritikos iš centrinio banko sulaukė dideli pavedimų eurais įkainiai, kurie svyruoja nuo 20 iki 100 litų už pavedimą.
„Dėl mokėjimų litais pagal netiesioginius įrodymus galima teigti, kad įkainiai atrodo normaliai, jie tikrai nėra lupikiški ir negalima sakyti, kad (bankai) piktnaudžiauja taikydami mokėjimus litais. Dėl mokėjimų eurais jie, be abejo, yra per dideli ir kviečiu bankus pamąstyti, ar tie įkainiai yra bankams naudingi“, - sakė V. Geralavičius.
Jis pripažino, kad LB šiuo metu neturi įrankių priversti bankus sumažinti šiuos įkainius, tačiau turi moralinius svertus, ir „tokios kalbos be dėmesio nepraeina“. Daugiau teisinių svertų LB tikisi konsolidavus priežiūrą.
Lietuvos bankas atnaujinti informaciją apie besikeičiančius įkainius žada jų pasikeitimo dieną.
„Bankų sistemoje vis dar per mažai konkurencijos, kuri skatintų efektyvių paslaugų teikimą, todėl kalbėti apie galimus realius pokyčius piginant bankines paslaugas Lietuvos verslui ir fiziniams asmenims dar anksti.
Lyginti įkainius reiktų ne su kitų Europos šalių bankų lygiu, o su gyventojų ir įmonių galimybėmis, mokia paklausa. Lietuvos atveju bankinės paslaugos yra nepelnytai pabrangintos, ypač jei kalbame apie socialiai jautrias grupes. Alternatyvų kaip ir nėra, arba jos pernelyg mažai išvystytos“ - DELFI tokius bankų įkainius įvertino asociacijos "Už sąžiningą bankininkystę" vykdantysis direktorius Kęstutis Kupšys.
Jo atstovaujama asociacija įsisteigusi prieš maždaug tris savaites kaip vieną svarbiausių tikslų pristato diegti sąžiningos partnerystės ir bendradarbiavimo kultūrą tarp bankų ir jų klientų.
