„Nors pastaraisiais metais darbo užmokestis ir užimtumas augo visose savivaldybėse, 8 iš 10 „Swedbank“ Finansų instituto atliktos apklausos respondentų teigia, kad turi papildomų pajamų arba dar ieško galimybių jų uždirbti. Tačiau viena yra verslą kurti didžiuosiuose miestuose, kuriuose galimybių gerokai daugiau, ir visai kas kita – atokiuose šalies regionuose. Bendruomenių verslas suteikia galimybių ne tik susikurti sau darbo vietas, bet ir spręsti savo krašto socialines problemas“, – mano „Swedbank“ Finansų instituto vadove Jūratė Cvilikienė.

Pasak „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio, neretai mažesniuose miesteliuose yra vienas ar du didesni darbdaviai, nuo kurių sėkmės ir geranoriškumo priklauso didelė dalis bendruomenės. Tokiose situacijose galimybių keisti darbą yra mažai, o darbuotojų derybinė galia – silpna.

„Didesni miestai sėkmingai pritraukia tiesioginių užsienio investicijų, kurios sukuria daug gerai apmokamų darbo vietų. Deja, dėl ribotos darbuotojų pasiūlos, mažesnės bendruomenės tokios alternatyvos dažniausiai neturi. Tiesa, net ir mažesnės savivaldybės gali atrasti bei sustiprinti savo išskirtinumą, specializaciją bei konkurencinį pranašumą. Kitų šalių patirtis rodo, kad net ir maži miesteliai gali tapti traukos centru kapitalui, gyventojams ar turistams“, – sako „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.

Pasak jo, lietuviai yra verslūs – „Global Entrepreneurship Report“ indekse Lietuva yra antrojoje vietoje ES ir 11 vietoje pasaulyje. Įdomu tai, kad Lietuva yra pirmojoje vietoje pasaulyje pagal skirtumą tarp dviejų kriterijų – noro tapti verslininku ir turėjimo pakankamus gebėjimus bei išteklius verslo pradžiai. Pašalinus edukacinius, finansinius, biurokratinius ir kitus barjerus būtų galima matyti daug daugiau nepriklausomų ir klestinčių mažų bendruomenių.

Pasakojo, kiek uždirba

Kaip pasakojo Pagėgių savivaldybės mero pavaduotojas Sigitas Stonys, atstovaujantis Vilkyškių bendruomenę, sprendimą bendruomenėms kooperuotis kuriant maistingųjų ir prieskoninių augalų rinkimo ir realizavimo verslą kilo mokymų apie verslumą metu.

Pasak S. Stonio, šiuos mokymus vedęs farmacininkas ir liaudies medicinos ekspertas pertraukos metu atkreipė dalyvių dėmesį į tiesiog po kojomis augančius vertingąsias savybes turinčius augalus. Jis pasiūlė tuos augalus rinkti, džiovinti, fasuoti ir galiausiai parduoti. Tokia idėja bendruomenės nariams patiko ir jie suskubo ja pasinaudoti.

„Regionuose pensija nėra didelė, o darbo rinkoje vyresnio amžiaus žmonės nereikalingi, nes tikrieji verslai vos juda. Todėl gyventojai, kurie turi pakankamai sveikatos ir noro, dalyvauja bendruomeniniame versle“, – pasakojo S. Stonys.

Vilkyškių bendruomenės atstovo teigimu, apie 80 proc. bendruomenės verslo surenkamų lėšų skiriama maistinguosius augalus renkančių žmonių atlyginimams mokėti. S. Stonys pripažįsta, kad rinkoje šių surinktų augalų supirkimo įkainiai yra apie penkis kartus mažesni, nei mokami bendruomenės verslo nariams.

„Ne kiekvieną dieną dirbdami žmonės nuo gegužės vidurio iki liepos vidurio, apie du mėnesius, gali uždirbti nuo 1500 iki 2000 Eur. Jeigu žmogus išeina augalų rinkti dieną apie 6 valandas, tai už ją gauna 30 Eur“, – atlyginimus vardijo vienas iš sėkmingo bendruomenės verslo kūrėjų, kuris pažymėjo, kad po algų išmokėjimo likusios lėšos skiriamos reinvestavimui, prekių fasavimui bei komunalinių paslaugų apmokėjimui.

Lietuva dar atsilieka

Žemės ūkio ministerijos vyriausioji specialistė Ilona Javičienė sakė, kad Lietuvoje, lyginant su situacija Airijoje, Didžiojoje Britanijoje ar kitose Vakarų Europos šalyse, bendruomenių verslai yra dar tik pradinėje stadijoje. Ji pažymėjo, kad nuo 2004 m., kuomet Lietuva tapo ES nare, europiniai kaimo plėtrai skirti pinigai bendruomenes paskatino daug drąsiau kurti savo verslus.

„Europoje tokio pobūdžio piliečių iniciatyvos yra skatinamos, nes jos padeda išspręsti tas problemas, kurių įveikti valstybė nėra pajėgi. O pačiai bendruomenei norint pradėti savo verslą, visų pirma reikia rasti veiklią vietos gyventojų grupę, kuriai ir būtų skiriamas finansavimas kaimo bendruomenėms remti“, – sako I. Javičienė.

Ministerijos atstovė patikino, kad pinigų bendruomenių verslo paramai yra pakankamai, tačiau dalies iniciatyvų įgyvendinimui koją pakiša tai, jog finansuojama yra tik 70-80 proc. projekto vertės. Rasti likusias lėšas kai kurioms bendruomenėms tampa nemenku iššūkiu.

I. Javičienė pažymi, kad dažniausiai bendruomenės imasi vystyti tokį verslą, kuris galėtų pasiūlyti trūkstamas paslaugas. Pavyzdžiui, viena Alytaus rajono kaimo bendruomenė įkūrė pirtį.

Tai, jog dažniausiai bendruomenės pradeda plėtoti verslą, kurio žūtbūt reikia, paliudijo ir Biržų rajono Kučgalio kaimo pirmininkas Stasys Valiukas. Užsidarius vienintelei kaime veikusiai maisto prekių parduotuvei, ši bendruomenė atidarė savo parduotuvę, o vėliau įsteigė ir sveiką maistą gaminančią kavinę.

Skaitykite daugiau čia.