Jų nuomone, Lietuvoje dėl prastos Rusijos ekonominės situacijos labiausiai nukentės Lietuvos maisto gamintojai.
Antradienį viešai pristatytoje Lietuvos makroekonomikos apžvalgoje bankas tvirtina, kad nereikėtų atmesti ir Rusijos ekonomikos recesijos tikimybės. Vis dėlto jis prognozuoja, kad šiemet Rusijos ekonomika augs apie 1 proc., o kitąmet – 1,8 proc.
„Sakyčiau, kad SEB banko prognozė yra nuosaikiai optimistinė. Tačiau netgi patys Rusijos analitikai svarsto, kad ekonomiką gali ištikti recesija ir tai labiausiai siejama su kapitalo nutekėjimu. Prognozuojama, kad šiemet nutekės 100 mlrd. JAV dolerių“, - pristatydamas apžvalgą sakė SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.
Tačiau vien pirmąjį šių metų ketvirtį iš Rusijos pabėgo apie 70 mlrd. JAV dolerių.
Ekonomistų nuomone, Rusijos rublio smukimas pasitarnaus apdirbamajai pramonei, bet suduos smūgį vidaus rinkai.
O išaugus infliacijai, susiaurės Rusijos centrinio banko galimybės skatinti ekonomiką mažomis palūkanų normomis.
„Normalią Rusijos ekonomikos veiklą gali sutrikdyti bankų sistemos problemos, keliančios atskirų kredito įstaigų bankroto pavojų“, - rašoma SEB banko ekonomikos apžvalgoje.
Eksportas į Rusiją gali strigti kelerius metus
Atsižvelgdamas į ekonominę situaciją Rusijoje, SEB bankas sumažino ir Lietuvos augimo perspektyvas. Šio banko ekonomistų nuomone, šiemet ir kitąmet ekonomika dėl to augs 0,5 proc. lėčiau nei prognozuota, taigi atitinkamai 3 proc. ir 4 proc.
Pagrindine to priežastimi įvardijama smarkiai lėtėjantys Rusijos ekonomikos apsisukimai ir dramatiškas rublio ir kitų Rytų valiutų kurso kritimas, keliantis lietuviškų prekių konkurencingumo tenykštėse rinkose problemų.
„Šiandien su Rusijos ekonomika susijusios rizikos yra svaresnės nei tariamos rizikos, kurios gali iškilti tuo atveju, jeigu būtų priimti sprendimai dėl prekybos apribojimų ir kitų sankcijų. Šiandien visos pastarojo pobūdžio minimos sankcijos yra hipotetinės", - vėliau žurnalistams sakė G. Nausėda.
Lietuvos premjeras Algirdas Butkevičius yra sakęs, kad Rusijos ekonomikos problemos iš Lietuvos ekonomikos augimo gali atimti 1,6 proc. BVP.
SEB banko ekonomistų nuomone, dėl Rusijos problemų labiausiai skaudės Lietuvos maisto gamintojams, o kitiems sektoriams ši rinka nėra pagrindinė.
„Rusijos rublio ir visos šios šalies ekonomikos silpnėjimas Lietuvos verslą labai apčiuopiamai veikia jau dabar", - sako G. Nausėda. Rublis dolerio atžvilgiu yra nuvertėjęs beveik penktadaliu, taigi lietuviški produktai rusams gerokai pabrango.
Ekonomistas prognozuoja, kad artimiausiu metu oficiali statistika patvirtins, jog eksportas į Rusiją auga nebe tokiais tempais kaip anksčiau.
„Ši tendencija, matyt, išliks ne keletą mėnesių, bet keletą metų, kadangi nematome jokių priežasčių, kodėl Rusijos ekonomika galėtų staigiai atsigauti ir tapti itin patrauklia rinka Lietuvai“, - sakė jis.
Statistikos departamento duomenimis, 44 proc. lietuviškos kilmės prekių eksporto sudarė žemės ūkio ir maisto produktai, o iš jų 20 proc. - pienas ir jo produktai, 9 proc. - mėsa ir jos gaminiai, 4 proc. - nealkoholiniai gėrimai.
Iš viso lietuviškų prekių eksporto 10 proc. sudaro mašinos ir įrengimai, po 8 proc.- transporto priemonės ir mediena bei popierius, 19 proc. - kitos prekės.
Tuo metu pažvelgus į Lietuvos importo iš Rusijos struktūrą matyti, kad 75 proc. sudaro nafta ir jos produktai, 14 proc. - gamtinės dujos, 3 proc. - chemijos pramonės produktai, 2 proc. - elektros energija, 6 proc. - kitos prekės.
Kaip gyventume baisiausio scenarijaus atveju
SEB bankas parengė keturis galimus ekonominio konflikto scenarijus su Rusija. Labai mažai tikėtinas, pasak banko analitikų, yra visiškas importo ir eksporto sustabdymas.
Tokiu atveju labiausiai nukentėtų tampriausiai su Rusija dirbantys sektoriai – pieno, mėsos pramonė ir transportas. Taip pat labai nukentėtų žalią naftą ir dujas importuojančios „Orlen Lietuva“ ir „Achema“.
„Net ir kraštutiniu atveju nenutrūktų Lietuvos gyventojų aprūpinimas elektra (dėl vietos generavimo pajėgumų panaudojimo), degalais, nes juos galima importuoti, o gamtinių dujų mažiau reikia dėl šiltojo sezono“, - rašoma banko apžvalgoje.
Be to, atkreipiamas dėmesys, kad Latvijoje esančioje Inčiukalnio saugykloje turimų dujų pakaktų 30 dienų.
Lietuva kartu su Latvija, Estija, Bulgarija ir Suomija yra 100 proc. priklausoma nuo rusiškų dujų importo. Tiesa, situacija turėtų pasikeisti, kai Klaipėdoje kitais metais pradės veikti suskystintųjų gamtinių dujų terminalas.
„Klausimas, kiek iš minimų importo sankcijų yra realiai pritaikomos. Matome, kad hipotetiškai minimos sankcijos realiai yra neįmanomos arba labai sunkiai įmanomos“, - sakė G. Nausėda.
Taip pat jis sakė, kad Rusijos ekonomikos įtaka Lietuvai dabar yra daug mažesnė nei 1998 m.
„Šiandien Lietuvos verslas yra labiau pasirengęs eksporto perorientavimui į kitas rinkas", - tvirtino G. Nausėda.
Antrasis scenarijus, kuris laikomas pagrindiniu, prognozuoja, kad liks apribotas tam tikrų asmenų judėjimas ir jų sąskaitų įšaldymas.
Trečiasis, banko nuomone, mažai arba vidutiniškai tikėtinas scenarijus yra selektyvus prekybos ribojimas su Rusija. Ketvirtasis, labiausiai tikėtinas scenarijus, esą yra natūralių procesų scenarijus, kurio tikimybė yra didesnė nei vidutinė.
