Tuo metu jo kolega komitete Vytautas Mitalas laikosi pozicijos, jog kitokį biudžetą ministerija, esamomis ekonominėmis aplinkybėmis, vargu ar galėjo parengti. Tiesa, jis neatmeta, jog biudžeto deficitas kitąmet gali viršyti Europos Sąjungos nustatytą 3 proc. ribą, nors tiki, kad valstybė turi išteklių jam išlaikyti.
Ketvirtadienį Vyriausybės patvirtintame kitų metų valstybės viešųjų finansų plane planuojamos 17 mlrd. eurų pajamos ir 20,5 mlrd. eurų išlaidos. Deficitas sudarys 2,9 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), o valstybės skolos lygis – 39,8 proc. BVP.
Kitąmet, lyginant su 2023 m., numatoma, kad biudžeto pajamos augs 1,46 mlrd. eurų (9,4 proc.), išlaidos – beveik 1,5 mlrd. eurų (7,9 proc.).
Finansų ministrė Gintarė Skaistė po posėdžio žurnalistams sakė, jog 2,9 proc. deficitas – „raudona linija“, kuri peržengta nebus, kadangi yra arti ES Mastrichto kriterijaus, įpareigojančio valstybes neviršyti 3 proc. deficito. ES prie fiskalinės drausmės taisyklių (kitas reikalavimas – neturėti didesnės nei 60 proc. nuo BVP skolos) ketina grįžti kitąmet.
A. Butkevičius: planuojamas pernelyg optimistinis pajamų augimas
Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ parlamentaras A. Butkevičius, komentuodamas 2024 m. viešųjų finansų planą, teigė, jog „Vyriausybė praktiškai priėjo liepto galą“. Jo nuomone, kitų metų valstybės pajamos suplanuotos per daug optimistiškai, dengiamos dėl nuo 2022 m. besilaikiusios aukštos infliacijos gautomis, o ne ilgalaikėmis įplaukomis.
„Ilgalaikės išlaidos didinamos neužtikrinant tvarių pajamų, o tiesiog dalis infliacinių pajamų, kurios dėl didelės infliacijos labai stipriai augo, buvo naudojamos ilgalaikių išlaidų dengimui. Dabar, kai infliacija pradėjo mažėti, savaime suprantama, mažėja ir pajamos. Faktiškai belieka arba daryti mokesčių reformą, įvesti naujus mokesčius, arba daugiau skolintis“, – Eltai sakė A. Butkevičius.
„Infliacija ekonomikai yra blogai, bet valdžiai – gerai. Nes valdžia gauna daugiau pajamų. Bet reikia įvertinti, kad tai yra ciklinės, trumpalaikės pajamos“, – pažymėjo jis.
Parlamentaro vertinimu, biudžeto rengėjai pernelyg optimistiškai projektuoja ne tik biudžeto pajamas, bet ir BVP augimą. Savo rengtame Ekonominės raidos scenarijuje – pagal kurį ir rengiamas biudžeto projektas – Finansų ministerija kitąmet numato 1,7 proc. ekonomikos atsigavimą po šiųmetinio 0,4 proc. nuosmukio.
„Manau, kad pajamų augimas yra per daug optimistinis. Per daug optimistinis ir BVP realus augimas. Aišku, sunku atspėti, bet manau, kad tiksliau bus galima pasakyti gruodį. Bet vertinant tarptautinių ir kai kurių Lietuvos ekspertų nuomones, manau, kad tokio augimo kitąmet neturėsime“, – svarstė buvęs finansų ministras ir premjeras.
„Pajamų surinkimo planas bus mažesnis ir jei BVP augimas nepasieks prognozuojamo, teks daugiau skolintis ir viršysime Stabilumo augimo pakto reikalavimus, išeisime iš 3 proc. ribos“, – prognozuoja parlamentaras.
Jis taip pat pabrėžė, kad ilguoju laikotarpiu augs ir skolos aptarnavimo kaina – Europos Centriniam Bankui bazines palūkanų normas jau pakėlus į didesnį nei 4 proc. lygį.
„Šiemet skolos aptarnavimo išlaidos nesiekia 300 mln. eurų. 2026 m. kofinansavimui paskaičiuota su beveik 2 proc. palūkanų norma, reikės apie 800 mln. eurų – 500 mln. eurų reiks daugiau. Bet jei skolinsimės su 4 proc. norma, tai bus dar daugiau“, – kalbėjo A. Butkevičius.
Opozicijos atstovas teigė, jog viešuosius finansus esamomis sąlygomis būtina planuoti itin atsakingai, kad nereiktų reikšmingai didinti valstybės skolos, apkarpyti išlaidų gyventojų pajamoms ir kitiems šalies poreikiams patenkinti.
V. Mitalas: labai kitokio biudžeto ir nebuvo įmanoma parengti
Seimo vicepirmininkas V. Mitalas tvirtina, kad kitokio biudžeto, negu pateikė Vyriausybė, „nebuvo įmanoma parengti”. Pasak jo, Finansų ministerijos pateikta infliacijos prielaida yra optimistinė, tačiau paskaičiuotas darbo užmokesčio pokytis – konservatyvus.
„Bendras įspūdis toks, kad kažkokio labai kitokio biudžeto ir nebuvo įmanoma parengti. Aišku, kad infliacijos prielaida 2,9 proc. kitąmet yra turbūt optimistinė, norėtųsi tikėti, kad tik tokia infliacija ir bus, bet manau, jog ji gali būti ir šiek tiek didesnė“, – Eltai teigė V. Mitalas.
„Darbo užmokesčio pokytis paskaičiuotas gana konservatyviai, 6,5 proc. Lietuvos darbo užmokestis didėjo septynmyliais žingsniais pastaruoju metu, bet tai kažkokio bendro paveikslo esmingai nekeistų, net jeigu ir šios prielaidos pasikeistų“, – aiškino jis.
Parlamentaro manymu, vis tik būtų galima biudžeto projekte dar didesnį dėmesį skirti neformalaus ugdymo lėšoms vaikų krepšelyje ir skaitmeniniam ugdymui.
„Koalicijos programoje buvo iškeltas uždavinys, jog 85 proc. moksleivių lankytų bent vieną būrelį. Šiuo metu skaičius yra apie 63 proc., o neformalaus ugdymo lėšos vaikų krepšeliui nedidėja, kaip buvo, taip ir liko 17 mln. eurų metams. (...) Manau, kad tai nedaug kainuojanti, bet efektyvi priemonė vaikų užimtumui“, – sakė „laisvietis“.
„Kitas dalykas dėl skaitmeninio ugdymo lėšų. Jos per kovidą buvo padidintos, šiemet jos netikėtai sumažėjo. Manau, kad norint keisti ugdymo turinį į labiau probleminį matymą orientuotą, šiuolaikinius įgūdžius ugdantį, kokybiškas skaitmeninis ugdymas reikalingas ir tai sutampa su vienu iš TOP5 Vyriausybės darbų“, – akcentavo jis.
Tuo tarpu paklaustas, ar nėra rizikos, kad biudžeto deficitas kitais metais gali viršyti 3 proc., Seimo vicepirmininkas tikino, kad „visko gali atsitikti“, tačiau turėtų atsirasti resursų, kurie laikytų išlaikytų deficitą reikiamame lygmenyje.
„Visko gali atsitikti, bet jeigu reali infliacija bus didesnė tai papildys biudžetą infliacinėmis pajamomis ir galbūt atsirastų resursų, kurie laikytų biudžeto deficitą pakankamai panašiame lygmenyje“, – sakė V. Mitalas.
„Dviejų pakopų mokytojų atlyginimų didinimas nuo sausio ir nuo rugsėjo reikštų, kad naujai Vyriausybei 2025 m. biudžetą tvirtinant, reikėtų dar papildomo didelio kiekio lėšų švietimo biudžetui ir įsipareigojimams, kuriems prisiėmėme vykdyti. Įtampų biudžete yra ne tik kalbant apie kitus metus, bet ir apie visus, kurie seks vėliau“, – tvirtino jis.
