Pirmadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete (BFK) įvyko klausymai pataisų, kuriomis didinami akcizai benzinui ir dyzelinui bei siaurinamos lengvatos energiniams produktams. Pakeitimai registruoti Seime prieš pusantrų metų. Pakeitimų iniciatoriai sulaukė kritikos iš žemės ūkio ir vežėjų atstovų, o kartu ir priekaištų dėl per mažų ambicijų iš atsinaujinančios energetikos sektoriaus.
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas teigia, kad įstatymas koreliuoja su šalies europiniais įsipareigojimais dėl klimato kaitos mažinimo, skatina atsinaujinančios energetikos investicijas.
„Iškastinio kuro pabranginimas kuria milijardines investicines galimybes Lietuvoje‟, – kalbėjo ministras, pabrėždamas, kad dabar šalis moka už svetur išgautą iškastinį kurą, užuot investavusi į savo energetiką.
Ministerija: dabartinių priemonių nepakanka
„Trumpa išvada: su esamomis politikos priemonėmis, deja, sudėtingai sekasi įgyvendinti ŠESD mažinimo tikslus, ir jas viršytume beveik 14 mln. tonų CO2. Kuo tai gresia Lietuvai?
Tie 14 mln. tonų virstų pinigine verte per poreikį šiuos trūkstamus kvotos vienetus įsigyti rinkoje: preliminariais vertinimais, jeigu prilygintume apyvartinių taršos leidimų kainai, per dešimtmetį priemonių neįgyvendinimas kainuotų Lietuvai arti 700 mln. eurų‟, – sako ministerijos Klimato kaitos grupės vyresnysis patarėjas T. Aukštinaitis.
Anot jo, jau 2027 metais Lietuva susidurtų su 360 mln. eurų poreikiu, kad rinkoje įsigytų reikiamą kvotų kiekį užsibrėžtiems tikslams pasiekti.
„Svarbus akcentas, kad akcizų atveju visos surenkamos lėšos keliautų į valstybės biudžetą, numatoma, kad 2025–2030 metų laikotarpiu galima būtų surinkti arti 1 mlrd. eurų pajamų‟, – sakė T. Aukštinaitis.
Pasak jo, Aplinkos apsaugos agentūros analizė rodo, kad 2030 metų tikslas sumažinti ŠESD kiekį transporto sektoriuje būtų įgyvendintas tik tuomet, jeigu būtų pritaikytos papildomos priemonės.
2030 metais transporto sektoriuje minėtų dujų kiekis turi būti 14 proc. mažesnis, palyginti su 2005 metais.
„Akcizai ir CO2 bene viena efektyviausių priemonių, kurios padeda mažinti ŠESD‟, – sako Aplinkos ministerijos atstovas.
Degalų kainos augs
Akcizo tarifai didinami beveik visoms iškastinio kuro rūšims. Tarifai nesikeis benzinui, suskystintoms naftos dujoms, žaliajam dyzelinui.
„Kalbant apie patį projektą: pagrindiniai pakeitimai apimtų iškastinio kuro rūšis, kur būtų didinama tiek akcizo tarifo dedamoji, tiek nuo 2025 metų įvedama CO2 dedamoji‟, – kalba T. Aukštinaitis.
Akmens angliai, koksui ir lignitui didinami ne tik akcizų tarifai, bet ir įvedama didžiausia CO2 dedamoji. Raudonam dyzelinui ir durpėms šildymui – akcizas ir CO2 dedamoji.
Dyzelino tarifą palaipsniui norima didinti iki benzino tarifo lygio ir analogiškai jiems įvedama CO2 dedamoji, kuri palaipsniui didėja (detalesni skaičiai pateikiami žemiau).
„Dyzelinas – vienas iš mažiausių akcizo tarifų Europos Sąjungoje, bet Lietuvoje yra bene didžiausias dyzelinu varomu automobilių parkas. Tad siekis – laipsniškai didinti dyzelino tarifą bent iki benzino, ką rekomenduoja ir EBPO‟, – sako T. Aukštinaitis.
Prie galutinės degalų kainos 2025 metais – dėl CO2 dedamosios – prisidės po kelis centus, tačiau 2030 metais jau tektų pridėti po 14-16 centų litro kainai (tiek dyzelinui, tiek ir benzinui).
Finansų ministerija: pagrindinis tikslas – ne mokestiniai pakeitimai
Finansų viceministrė Rūta Bilkštytė atkreipė dėmesį, kad pagrindinė užduotis nėra fiskalinė, bet žaliųjų tikslų įgyvendinimas. Tačiau, pasak jos, jeigu skaičiuotume jau nuo kitų metų (nes teks koreguoti vėluojamo priimti projekto datas – red.), pokyčiai biudžetą papildytų dešimtimis milijonų eurų.
„2024 metais – apie 66 mln. eurų, o dar nuo kitų metų – 79 mln. eurų, čia yra tik dėl akcizo, be CO2. O kai bus skaičiuojamas CO2 lygis degaluose, tai biudžeto pajamos padvigubėtų‟, – sako R. Bilkštytė.
Aplinkos ministras S. Gentvilas pridūrė, kad šalis, palaipsniui keldama mokesčius, sukaups rezervą tam atvejui, jeigu pakankamai nesumažėtų iškastinio kuro vartojimas.
„Per 10 metų akumuliuojame iš teršėjų po 60–70 mln. eurų tam, kad sumokėtume už taršos nesumažinimo efektą. Teršėjai susimoka, o ne bendras biudžetas‟, – sakė S. Gentvilas.
„Transporte jau turime alternatyvias technologijas, o žemės ūkyje neturime technologiškai tokio sprendimo‟, – teigė ministras.
Seimo narys Algirdas Butkevičius paklausė, kokius akcizus ketina tvirtintis kaimynai Lenkija ir Latvija.
S. Gentvilas sako, kad Lietuvoje kuras pigesnis nei kitų Baltijos šalių, tad net ir priėmus dabar įstatymo pakeitimus, kuras Lietuvoje išliktų palyginti konkurencingos kainos.
Žemės ūkis turi pastabų dėl „lubų“ lengvatiniam dyzeliniui
Vis dėlto Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis teigia, kad kelia didelį susirūpinimą diferencijuotas žaliojo dyzelino (lengvatinio gazolio) kiekis ūkiui, o ne hektarui.
„Būtų prašymas, kad nebūtų normos diferencijuojamas pagal ūkio dydį, ir jeigu jau taip nutiktų, tai iš principo būtų dar vienas kiršinimas kaime dirbančių, gyvenančių žmonių, konkurencingumo mažinimas su aplinkinėmis šalimis‟, – apie „lubų‟ nustatymą kalbėjo J. Sviderskis.
Parlamentaras Andrius Palionis atkreipia dėmesį, kad net jeigu kitąmet įsigaliotų akcizai, dalis žmonių nespės pasikeisti kuro katilų, tad viena vertus įsipareigojimai ES vykdomi, o savo žmonėms – ne.
„Sutikčiau dėl paramos ūkininkams, pertvarkant grūdų džiovyklas (…), bet gyvenamajam būstui, šildymui tikrai paramos būta. Visų už rankos nepaimsi. Parama egzistuoja, bet reikia ir mokestinio signalo. Sutikime, kad raudonasis dyzelinas su 21 euru 1 tūkst. litrų yra pigesnis net už žaliąjį dyzeliną‟, – sako S. Gentvilas.
Parlamentaras A. Palionis vis dėlto pasiūlė raudonam kurui kol kas nedidinti akcizo, taip atliepdamas žemės ūkio sektoriaus prašymus.
Suabejojo ambicingumu
Viešosios įstaigos „Žiedinė ekonomika“ vadovas Domantas Trasevičius teigia, kad laikas naikinti visas subsidijas ir lengvatas. Jis atkreipė dėmesį, jog CO2 dedamoji nenumatyta gamtinėms dujų transporte ir čia gali būti palikta landa.
„Jeigu dabar tų transporto priemonių nėra daug, gali būti, kad jų atsiras labai daug‟, – sakė D. Trasevičius.
Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius kviečia žvelgti į klausimą „vertybiškai‟, nebūtinai kalbat apie baudas: „Lietuva turi gerbti savo tarptautinius įsipareigojimus‟.
Anot jo, Aplinkos ministerijos siūlymai didinti akcizus ir įvesti CO2 dedamąją yra geras kelias, bet nepakankamas.
„Kviečiu registruoti ambicingesnius planus. Aplinkos ministerija siūlo labai kukliai‟, – pridūrė jis.
Degalais prekiaujančios bendrovės „Neste Lietuva“ įgaliotas asmuo Arnas Neverauskas teigia, kad CO2 dedamoji turi atspindėti ir tai, kokios žaliavos buvo panaudotos gaminant konkretų kurą ir biokomponentą, kuris yra benzine ar dyzeline.
„Turėti individualizuotą CO2 dedamąją: skatinti ne tik vartotojus rinktis mažiau aplinką teršiantį kurą, bet ir pačius tiekėjus pateikti rinkai tokį kurą, benziną ar dyzeliną, kurio biokomponentas būtų draugiškesnis aplinkai, mažiau CO2 išmetama‟, – sakė A. Neverauskas.
Vežėjai siūlo dar vieną pajamų šaltinį Lietuvai
Lietuvos vežėjų sąjungos vadovas Sigitas Žilius pažymėjo, kad vežėjai veikiausiai kels paslaugų kainą, pilsis degalų užsienyje. Šis verslas esą naudoja moderniausias, kokias šiuo metu gali, transporto priemones, o persėsti į elektromobilius šis sektorius negalėtų.
„Tiek energijos Lietuva neturi, o Europos Sąjunga turbūt taip pat. Kas yra vieno cento pabrangimas? Tai yra 500 per mėnesį, 6000 eurų per metus. Jeigu vežėjai tarptautiniai, jie pilsis Lenkijoje, kitose šalyse‟, – sako S. Žilius.
Anot jo, apie 45-50 proc. iš gaunamų pajamų vežėjas išleidžia kurui.
„Akcizas, kuris bus didinamas, pasijus. Už tai sumokės ne vartotojas, o vežėjas‟, – teigia S. Žilius, pridūręs, kad alternatyvos dyzelinui nemato.
Vis dėlto jis sako, jeigu Lietuva sugalvotų vežėjams iš trečiųjų šalių „pasiūlyti‟ piltis degalus būtent Lietuvoje, šalis gautų didelių pajamų.
S. Gentvilas įsitikinęs, kad transporto sektoriuje galima rasti alternatyvų, nors ir pripažino, kad tolimųjų nuotolių vežėjams gali būti sunkiau.
„Taip, Lietuva gali prarasti dalį įmonių, bet sankcijos irgi kainuoja (…). Suprantu tą euro centą, kad jis svarbus, bet nežiūrėkime vien tik į Lenkiją, bet Lietuva tarp Baltijos šalių yra pigiausia‟, – sako jis.
Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos vadovas Emilis Cicėnas taip pat perspėjo, kad jeigu bus nekreipiamas dėmesys į aplinkinių šalių situaciją, degalai bus perkami svetur.
„CO2 kiekiai dėl to nei padidės, nei sumažės – bus gaminamas deginant degalus, bet pajamos plauks ne į Lietuvos, o į kaimyninių valstybių biudžetą (…). Gali būti, kad planuodami biudžeto pajamas turėsime didžiulę skylę nesurinktų akcizų pavidalu‟, – sako E. Cicėnas, klausdamas, ar pajamų skaičiavimai atsižvelgia į galimai sumažėsiantį degalų vartojimą.
Ministras S. Gentvilas teigė, kad transporto šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimai pastaruoju metu išaugo smarkiai ir juos reikia mažinti.
„Mes norime mažesnės prekybos. Mažiau prekiaujant degalų kiekiu surinkti daugiau akcizo‟, – sakė aplinkos ministras.
Finansų viceministrė R. Bilkštytė pakartojo, kad nėra esminis dalykas, kiek bus surinka papildomai iš akcizų, svarbiausia, kad nebūtų taršos.
Sprendimus BFK planuoja priimti vėlesniame posėdyje.
Numatyta prilyginti dyzelino apmokestinimą benzinui
Bešviniam benzinui taikomas akcizas Lietuvoje šiuo metu siekia 466 eurus už 1000 litrų, dyzelinui – 372 eurus už 1000 litrų. Aplinkos ministerija siūlo benzino akcizą išlaikyti tokį patį, o dyzelino palaipsniui didinti. Nuo 2024 metų jis didėtų iki 466 eurų, o nuo 2025 metų – iki 500 eurų už 1000 litrų.
Nuo 2025 metų taip pat atsirastų ir akcizais apmokestinamiems energetiniams produktams taikoma CO2 dedamoji, kuri būtų taikoma ir benzinui. Ši CO2 dedamoji nuosekliai augtų: 2025 metais ji siektų 24 eurus benzinui ir 26,2 euro dyzelinui už 1000 litrų, o 2030 metų – 144 eurus benzinui ir 157,2 euro dyzelinui.
Dar labiau Akcizų įstatymo pataisos didintų dyzelino kainą, kuri didėtų ne tik dėl CO2 dedamosios, bet ir dėl augančių akcizų. Ministerijos skaičiavimais, dėl pastarojo veiksnio dyzelino mažmeninė kaina padidėtų 6,8 cento, 2025-aisiais – dar 4,1 cento. CO2 dedamosios įtaka kasmet sudarytų 3,2 cento.
Tai reiškia, kad bendra mokestinių pokyčių įtaka mažmeninei dyzelino kainai 2030 metais siektų 30 centų už litrą.
Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos vadovas E. Cicėnas yra sakęs, kad automobilių degalams taikomų akcizų didinimas brangins ne tik degalus, bet ir kitas prekes bei darys įtaką infliacijai.
Tuo metu ministerija skaičiuoja, kad bendra viso Akcizų įstatymo pataisų paketo įtaka vidutinei metinei infliacijai sudarytų 0,3 procentinio punkto. Tiek infliacija ūgteltų ne tik dėl degalų, bet ir kitų produktų, tarp kurių yra žibalas, akmens anglys, akcizų didėjimo.
Ministerija siūlo, kad žemės ūkio veikloje skirtam naudoti dyzelinui, akcizas liktų 60 eurų už 1 tūkst. litrų, bet nuo 2024 metų žemdirbiams įsigaliotų ribojimai, kiek jo galima įsipilti – riba būtų 100 tūkst. litrų, o nuo 2025 metų įsipilti būtų galima dar mažiau – 50 tūkst. litrų.
Pataisų aiškinamajame rašte teigiama, kad įstatymo projektu siūlomas akcizų tarifų didinimas atitiktų Europos Komisijos rekomendacijas Lietuvai didinti ekonomikos augimo nestabdančių mokesčių įtaką biudžeto pajamoms, kartu mokestinėmis priemonėmis labiau prisidedant prie aplinkosaugos tikslų įgyvendinimo.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) rekomenduoja palaipsniui didinti gazoliams (tai yra, dyzelinui) taikomą mokesčio tarifą iki dabartinio benzinui taikomo akcizų tarifo lygio bei nustatyti CO2 dedamąją iškastiniam kurui, kuriam netaikoma ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema.
Aplinkos ministerija Akcizų įstatymo pataisas Seimui buvo pateikusi dar 2021 metų pabaigoje, jos perduotos Seimo komitetams, bet iki šiol nepradėtos svarstyti, nors dalies pokyčių įsigaliojimas buvo suplanuotas nuo šių metų pradžios.
