Pasak komiteto pirmininko Mykolo Majausko, girdint kai kurių šalių centrinių bankų pareiškimus apie būtinybę ją didinti, norima sužinoti, ką mano Lietuvos bankas.
„Gerbdami Lietuvos banko nepriklausomumą kviečiame centrinio banko vadovą pasikalbėti apie euro zonos monetarinę politiką. Lietuvos ekonomikai, namų ūkiams ir verslui didelę įtaką daro Europos Centrinio Banko priimami sprendimai dėl bazinių palūkanų normų“, – BNS teigė M. Majauskas.
„Atidžiai stebime viešus Vokietijos ir Olandijos centrinių bankų vadovų pasisakymus, jog bazinės palūkanų normos turi būti didinamos, siekiant apsaugoti euro zonos ekonomiką nuo perkaitimo ir suvaldyti augančią infliaciją. Šiame kontekste yra svarbi ir Lietuvos centrinio banko pozicija, kuris tiesiogiai dalyvauja priimant sprendimus dėl bazinių palūkanų normų“, – pridūrė parlamentaras.
Jo teigimu, reikia žinoti, kaip palūkanų normų didinimas paveiktų Lietuvos ekonomiką, valstybės finansus, infliaciją, nekilnojamojo turto kainas.
ECB vasario pradžioje nepakeitė rekordiškai žemų palūkanų normų ir laipsniško skatinimo programos mažinimo kurso, nepaisant didėjančio spaudimo kovoti su sparčiai augančia infliacija euro zonoje.
Vis dėlto kai kurie finansų ekspertai mano, kad ECB šių metų pabaigoje dukart padidins bazinę palūkanų normą 10 bazinių punktų.
Anglijos bankas kiek anksčiau šį mėnesį antrą kartą iš eilės pakėlė pagrindinę palūkanų normą, Kanada žada ją kovą didinti 50 bazinių punktų, o JAV centrinis bankas – 25 punktais, nors rinka yra linkusi manyti, kad norma gali būti padidinta iš karto 50 punktų.