„Atėjo metas palaipsniui normalizuoti pinigų politiką“, - pažymėjo Sabine Lautenschlaeger.
Pasak jos, nors ekonominiai duomenys rodo „silpnesnes nei tikėtasi“ sąlygas euro zonoje, „ekonomikos augimas iš esmės atitinka banko prognozes“.
Pareigūnė pridūrė esanti įsitikinusi, kad Frankfurte įsikūręs ECB turėtų pasiekti 2 proc. artimą infliacijos tikslą euro zonoje.
Priimtinas augimas įtikino daugelį ECB pareigūnų, kad jie gali užbaigti banko vykdomus masinius vyriausybės ir įmonių obligacijų pirkimus. Ši programa buvo skirta euro zonos ekonomikos augimui paskatinti ir infliacijai padidinti.
Aktyvų pirkimo programa per pastaruosius trejus metus sudarė 2,6 trln. eurų (3 trln. JAV dolerių).
ECB ruošiantis programos pabaigai, pastaraisiais mėnesiais padaugėjo tokių grėsmių kaip įtampa dėl „Brexit“ ir prekybos konfliktas tarp Briuselio ir Vašingtono.
Svarstydamas pasitraukimą iš „kiekybinio skatinimo“ programos, ECB atidžiai stebi Italiją, trečią pagal dydį euro zonos ekonomiką.
Briuselis atmetė Romos biudžeto projektą, kuriuo būtų padidintas Italijos biudžeto deficitas. Europos pareigūnų teigimu, toks biudžetas nepaskatintų šalies ekonomikos augimo ir nesumažintų milžiniškos valstybės skolos.
