aA
Tiek Lietuvoje, tiek Europoje kalbama, kad šiuo metu yra ekonominis pakilimas.
Parduotuvės vadovas apie krentančius pardavimus: kažkas jaučiasi, bet nežinau tik kas
© Rinkos aikštė

Vėl žmonės jaučiasi finansiškai laisvesni, o jų perkamoji galia padidėjusi. Tačiau neseniai rengtuose straipsniuose apie žaislus bei dviračius visi pašnekovai vienbalsiai tvirtino, kad ypatingai pastaruoju metu gerokai krito minėtų prekių pardavimai.

„Rinkos aikštė“ nusprendė pasidomėti, ar tai tik sutapimas, ar ir kitų sričių pardavėjai pastebi tą pačią tendenciją. Taip pat paklausėme ir ekonomistų bei ekspertų, ką jie apie tai mano.


Verslininkas: „Kažkas jaučiasi, bet nežinau tiktai, kas“

Batais prekiaujančios įmonės „Batų namai“ vadovas Benas Maslauskas, vos išgirdęs klausimą, net nedvejodamas sutiko, kad pastaruoju metu labai jaučiami sumažėję pirkimai. Paklaustas, kodėl taip yra, pašnekovas tiksliai pasakyti negalėjo, tačiau spėjo, kad galbūt vėl atkeliauja sunkūs laikai.

„Sunku pasakyti, bet visi spėja, kad vėl ateina kažkokia bent jau minikrizė arba jau ji yra, bet niekas nekalba apie tai, – svarstė įmonės vadovas. – Nes pirkimai krenta jau ne pirmą mėnesį. Stabiliai krenta. Aišku, dabar sunku vertinti, kadangi yra vasara. Vasarą žmonės atostogauja, tai ir pinigų neleidžia kitokioms prekėms. Kažkas jaučiasi, bet nežinau tiktai, kas. Sunku pasakyti dabar, bus galima vertinti rudenį.“

B. Maslausko teigimu, kol kas gaunamos pajamos yra tokios, kad užtenka tik išsilaikyti, o apie pelnus šnekėti – sudėtinga. „Minimaliai pakanka užsakymų, kad išsilaikytume. Dar išpardavimus visokius organizuojame, už savikainą pardavinėjame, kad tiktai išsilaikytume per vasarą“, – kalbėjo verslininkas.

Svarsto apie parduotuvės uždarymą

Kitos taip pat batais prekiaujančios įmonės „Valkrita“ savininkė Kristina Prapuolelienė taip pat patvirtino visų kalbintų verslininkų nuomones, kad pirkimai nuolatos mažėja. „Jaučiam. Skirtumą jaučiam tikrai. Nors net vieni likom čia iš tokių parduotuvių, bet niekas vis tiek nepasikeitė“, – liūdnai konstatavo prekeivė.

Įmonės savininkė sakė, kad ypatingai sumažėjo vyresnio amžiaus pirkėjų. „Mūsų parduotuvėje prekiaujama tik odine avalyne. Anksčiau buvo tokia tendencija, kad didžioji dalis mūsų klientų buvo vyresni žmonės. Ypač sumažėjo pensininkų. Dabar jau, matyt, jie nebeturi tiek pinigų, kad galėtų įpirkti odinę avalynę. Tai eina į turgų ir perka tą sintetinę, dermantininę, – svarstė K. Prapuolenienė. – O šiaip tas vidurinis, darbinis sluoksnis vis dar renkasi tą gerą odinę avalynę. Aišku, sumažėjo ir tų žmonių, čia nėra ko kalbėti,“

Įmonės savininkė teigia svarstanti jau ir patį blogiausią scenarijų.

„Mes jau galvojam apie uždarymą. Dar va žiūriu, stebiu ir matau, kad man jau čia nelabai kas išeina. Jau pavargau nuo tokio tempimo kiekvieną sezoną, – teigė pašnekovė. – Kaip visur, taip ir pas mus mažėja pirkėjų – stebuklų nėra.“

Paklausta, kada pajuto stiprų kritimą, moteris sakė, kad didžiausios įtakos turėjo prieš dešimtmetį buvusi krizė, po kurios taip ir nepavyko atsigauti.

„Nuo 2009 metų, kai prasidėjo kritimas, tai taip kiekvienais metais ir ėjo žemyn, žemyn. Gal kažkiek ir padaugėjo per tą vadinamąjį pakilimą, bet labai nedaug. Žinoma, negaliu sakyti, kad visai neperka. Perka, bet mažai, – kalbėjo K. Prapuolenienė. – Pernai vasaros prekių likutis buvo daug mažesnis. O šiemet einu į sandėlį, žiūriu pagal dėžučių skaičių, kad tas likutis didesnis. Gerai tikrai nėra. Mes, sakau, taip ant ribos.“

Pašnekovė įsitikinusi, kad situacija nėra gera ne tik Lietuvoje. „Pavyzdžiui, mums dažnai tenka važinėti į Vokietiją pas gimines. Tai jie irgi taip pat sako, kad mažiau perka, mažiau išlaidauja, kadangi pas juos irgi jaučiasi kažkoks kritimas, – pasakojo K. Prapuolenienė. – Nors jie ir pensijas geras gauna, bet nebeužtenka jų, kad galėtų išleisti tiek, kiek išleisdavo anksčiau.“


Kėdainiams nėra ko skųstis?

Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė Ieva Valeškaitė neskuba daryti išvadų, dėl ko parduotuvėse sumažėjo minėtų prekių pardavimai. Tačiau dėl susidariusios situacijos svarstė kelis variantus.

Ieva Valeškaitė
Ieva Valeškaitė
© Asmeninio albumo nuotr.

„Labai sunku atsakyti apie konkrečių prekių vartojimą. Priežasčių, kodėl mažiau gali būti perkama įvardintų prekių – dviračių, žaislų ar batų – gali būti daug. Tai ir mažėjantis gyventojų, ypač jaunų, skaičius. 2016–2018 m. Kėdainių rajone jaunų gyventojų (0–15 metų) sumažėjo 6,2 proc., t.y. 476 žmonėmis. Tuo metu apskritai gyventojų rajone 2015–2017 m. sumažėjo 4,14 proc., – vardijo ekspertė. – Gali būti, kad Kėdainių gyventojai tiesiog dažniau perka pas kitus pardavėjus, kituose miestuose, internetu ar netgi užsienyje.“

Nors pirkimai ir sumažėjo, tačiau anot I. Valeškaitės, atlyginimais Kėdainių rajono gyventojai tikrai negalėtų skųstis.

„Išties, gyventojų darbo užmokestis Kėdainių rajone ne tik didėja (5,6 proc. lyginant su 2017 m.), tačiau jis – pats didžiausias tarp mažųjų Lietuvos savivaldybių, – pažymėjo specialistė. – Vidutinis darbo užmokestis 2018 m. pirmąjį ketvirtį čia siekė 692 eurus į rankas. Tai byloja, kad pinigų trūkumas kėdainiškiams neturėtų būti pagrindinė problema. Galbūt keičiasi vartotojų įpročiai ir poreikiai?“

Tačiau iš tiesų ne viskas, ekspertės teigimu, yra taip gerai ir gražu, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.

„Visgi, nerimo ženklų Kėdainių rajone galima įžvelgti – vidutinis darbo užmokestis Kėdainiuose auga lėčiau nei vidutiniškai visoje Lietuvoje. Nedarbas, kuris Lietuvoje mažėja (7,9 proc.), Kėdainiuose 2017 m. išaugo iki 8 proc.“, – konstatavo I. Valeškaitė.

Tradicinės parduotuvės pralaimi internetinėms

Banko „Swedbank“ ekonomistas Vytenis Šimkus, kaip ir prieš tai kalbėjusi LLRI specialistė, yra tos pačios nuomonės. „Lietuvos ekonomika šiuo metu išgyvena gerą, spartaus augimo laikotarpį, kuris yra tvarus lyginant su prieškriziniu laikotarpiu, – kalbėjo ekonomistas. – Bendrai mažmeninė prekyba auga pastaruoju metu gana sparčiai. 2017 m. augo apie 4 proc. per metus įvertinus infliacijos poveikį, šiemet auga sparčiau. Ne maisto prekių parduotuvėms pastaruoju metu šalies mastu sekasi netgi geriau dėl gana aktyvios būsto rinkos ir augančių pajamų, tačiau yra keletas veiksnių, kurie gali nulemti prastesnius rezultatus mažame mieste.“

V. Šimkaus teigimu, darbo užmokestis ne visuose šalies regionuose auga tokiu pačiu tempu.

„Žiūrint į duomenis Kėdainių rajone, atlyginimų augimas atsiliko nuo Lietuvos vidurkio (8,5 proc.) ir siekė 5,6 proc. 2017 metais, – sakė specialistas. – Demografinės tendencijos Lietuvos regionuose taip pat gali neigiamai veikti tam tikrų parduotuvių rezultatus – vyresnio amžiaus žmonėms mažiau reikia dviračių ir žaislų. Jei jie gyvena iš pensijos, jų ir perkamoji galia yra mažesnė.“

Kaip teigė ekonomistas, bendros pasaulinės tendencijos neigiamai veikia tradicinių parduotuvių rezultatus: visame pasaulyje fizinės parduotuvės po truputį pralaimi konkurencinę kovą internetinei prekybai.

„Lietuvoje internetinė prekyba jau daug metų iš eilės auga keletą kartų sparčiau nei prekyba fizinėse parduotuvėse. Vartotojams patraukli galimybė išsirinkti patinkantį produktą, dažnai geresne kaina neišeinant iš namų. Dažnu atveju fizinės parduotuvės negali konkuruoti nei kaina, nei įvairove“, – vardijo pašnekovas.

Apibendrindamas V. Šimkus pabrėžė, kad ekonomikos augimas, pajamų didėjimas, vartotojų lūkesčiai, mažmeninės prekybos rezultatai rodo stiprų vartojimo augimą. „Atskirų parduotuvių ar prekių kategorijų prastesnių rezultatų priežasčių šiuo atveju reikėtų ieškoti besikeičiančiuose vartotojų poreikiuose ar konkurencinėje aplinkoje“, – tvirtino ekonomistas.

Ekonomika auga tiek Lietuvoje, tiek Europoje

Kadangi įmonės savininkė K. Prapuolenienė užsiminė, kad galbūt ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje krenta pardavimai ir pirkimai, kreipėmės ir į Europos Komisijos atstovybę Lietuvoje (EK), kad šios ekspertai apibūdintų situaciją Europoje.

EK atstovybės Lietuvoje Ekonominės valdysenos pareigūno Mariaus VAŠČEGOS teigimu, nuogąstauti šiuo metu tikrai nėra ko.

„Bendras ekonomikos atsigavimas palietė daugelį sričių, taip pat ir privatų vartojimą. Kaip ir kitose Europos Sąjungos valstybėse, pastaruosius ketverius metus Lietuvoje vartojimas auga ir išlieka vienu iš svarbiausių Lietuvos ekonomikos variklių, – kalbėjo pareigūnas. – Pagal paskutiniąsias Europos Komisijos prognozes, tiek 2018 m., tiek ir 2019 m. Lietuvoje numatomas didesnis nei 3 proc. metinis vartojimo augimas. Žinoma, čia mes kalbame apie vidutinį vartojimo lygmenį visoje valstybėje, už kurio gali nesimatyti konkretaus regiono.“

www.rinkosaikste.lt
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Išsirinko paklausiausią profesiją Lietuvoje, bet darbo neranda: „užkibus“ už gražaus aprašymo gali tekti grąžinti pinigus (64)

Lietuvoje nuolatos kalbama apie informacinių technologijų (IT) specialistų trūkumą ir vis...

Už prastovas skyrė pinigus, o vėliau atima: darbuotoja neslepia pykčio – darbdavys neturi už ką sumokėti (13)

Kuriozinė situacija Kaune – kosmetikės karjerą pradedanti mergina vos gruodžio 7 baigė...

Indrė Genytė-Pikčienė: perteklinis ekonomikos skatinimas gali pasireikšti nepamatuotu darbo užmokesčio augimu ir infliacija (1)

Vyriausybės penktadienį pristatytame patikslintame 2021 m. valstybės biudžete pažymėta, kad...

Ruošiamasi 5G diegimui tarptautiniuose transporto koridoriuose (3)

Lietuvai siekiant užtikrinti naujos kartos 5G ryšio plėtrą, bus rengiamas investicinis projektas...

Jau dabar užsisakius siuntą iš Kinijos ar JK gali tekti susimokėti brangiau (122)

Nuo 2021 metų liepos 1 dienos Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, nebelieka pridėtinės...

Top naujienos

Matematikos žinios dugne, mokyklose – tragiška padėtis: net 300 eurų stipendijos abiturientų nesuviliojo (120)

Jau netrukus kai kurių dalykų pedagogų Lietuvoje gali pradėti tragiškai trūkti. Švietimo,...

Išsirinko paklausiausią profesiją Lietuvoje, bet darbo neranda: „užkibus“ už gražaus aprašymo gali tekti grąžinti pinigus (64)

Lietuvoje nuolatos kalbama apie informacinių technologijų (IT) specialistų trūkumą ir vis...

Startuoja visuotinė elektroninė registravimo sistema skiepams nuo COVID-19 (33)

Pirmadienį startuoja visuotinė elektroninė registravimo sistema skiepams nuo COVID-19 –...

Arūnas Spraunius | D+

Visi pakvaišę dėl Arkties: neaprėpiamas rusų karių skaičius jau čia, bet gėrybių gviešiasi ne tik jie

Pentagonas 2017-aisiais pirmą kartą po Šaltojo karo pasiuntė į Norvegiją 300 jūrų...

Vieniems tai vakcina nuo vėžio, kiti ją vadina „paleistuvystės skiepu“: kam jo iš tiesų reikia? (7)

Žadėjau vis papasakoti apie kokį nors skiepą ir jo žalą. Žalą antivakseriams . Tęsiame...

Po vasariškai šilto savaitgalio laukia orų permainos: nemaloniausia diena bus ketvirtadienis (5)

Virš Europos palčiai išplitęs drėgnas žemo atmosferos slėgio laukas bus palankus lietaus...

Pasitikrinkite, ar galvą iki šiol plovėte taip, kaip reikia: plaukų dievas įvardijo, kokias klaidas daro moterys, o kokias – vyrai (19)

Ar iš tiesų žinote, kaip taisyklingai reikia plauti plaukus? Gali būti, jog visą laiką tai...

Naują meilę radusi Vaida Skaisgirė – apie buvusio sutuoktinio kerštą, skyrybų priežastį ir barakudos etiketę (3)

Vaida Skaisgirė – nuostabi mama, puiki komunikacijos specialistė, prodiuserė, televizijos...

Atskirtis tarp vyrų ir moterų atlyginimo Lietuvoje jau kelia nerimą: po tuo slypi kur kas skaudesnė problema (13)

Europos Parlamentui kelia susirūpinimą europiečių moterų ir vyrų atlyginimų atotrūkis:...

Aiškios visos NBA atkrintamųjų ir įkrintamųjų varžybų poros

Sužaidus paskutiniąsias NBA reguliariojo sezono rungtynes sekmadienį paaiškėjo komandos, kurios...