Tai numatoma Alkoholio kontrolės įstatymo pataisų
, kurį trečiadienį palaimino parlamentinis Sveikatos reikalų komitetas (SRK) ir kurį artimiausiu metu turėtų priimti Seimas.

Pataisas žadėta priimti jau antradienį, tačiau keli parlamentarai pasiūlė švelninti kai kurias nuostatas dėl prekybos alkoholiu laiko ir vietos ribojimo, todėl galutinį balsavimą teko atidėti. Pasiūlymų svarstymas trečiadienį užtruko ilgiau nei pusantros valandos vietoj planuotų 20 min.

Jei Seimas pritars Alkoholio kontrolės įstatymo pataisoms, jos įsigalios nuo kitų metų sausio 1 d.

Viena prekybos alkoholiu vieta – 200 gyventojų

Didžiausios aistros trečiadienį SRK posėdyje kilo dėl ribojimų prekiauti alkoholiniais gėrimais kioskuose ir degalinėse.

Projekte iš vietų, kuriose leidžiama prekiauti gamyklų į tarą supilstytu natūralios fermentacijos sidru, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 8,5 proc., alumi ir alaus mišiniais su nealkoholiniais gėrimais, sąrašo išbraukti kioskai ir nestacionarios degalinės.

Socialdemokratų frakcijos narys Bronius Pauža pasiūlė nedrausti šiais gėrimais prekiauti kioskuose, kurių Lietuvoje yra apie 2 tūkst. „Kioskai parduoda mažą dalį alaus bendrame alaus balanse“, - tvirtino parlamentaras, ragindamas palaikyti smulkiuosius verslininkus.

Anot Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininko pavaduotojos Zitos Sorokienės, tik 4 proc. kioskų klientų perka alkoholinius gėrimus. Šią pataisą ji pavadino „didžiųjų prekybos tinklų siekiu teisės aktais eliminuoti smulkiuosius verslininkus iš rinkos“, „smulkaus verslo diskriminacija ir konkurencijos sąlygų varžymu“. Uždraudus prekybą alkoholiu kioskuose esą atsidarytų daug nelegalių „taškų“, kur būtų galima įsigyti alaus ar stipresnių gėrimų.

„Kioskas – ne ta vieta, kuri vienintelė galėtų išspręsti alkoholizmo problemą“, - antrino Vilniaus mažosios prekybos asociacijos pirmininkė Ramutė Strolienė. Ji patikino, kad įvairios institucijos kontroliuoja kioskus kur kas labiau nei kitas prekybos vietas, todėl esą čia sunku įsigyti alkoholio nepilnamečiams.

Tačiau Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos (VTAKT) direktoriaus pavaduotoja Gražina Belian tvirtino, kad kioskuose nustatoma įvairių pažeidimų, daugiausia – dėl svaigalų pardavimo nepilnamečiams ir šių prekių įsigijimo dokumentų.

Kaip informavo Nacionalinės sveikatos tarybos narys Romualdas Žekas, šalyje yra 16,4 tūkst. alkoholio pardavimo taškų, arba maždaug vienas 200 gyventojų. „Beveik kaip Rusijoje, - palygino jis. – Dėl pataisos nukentės dešimt tūkstančių žmonių, o geria milijonai“.

Aludarių asociacijos prezidento Audriaus Vidžio teigimu, ši pataisa labiausiai paliestų maždaug 80 smulkiųjų aludarių. Mat didieji gamintojai kioskuose parduoda mažiau nei 1 proc. produkcijos, tačiau mažiesiems, kurių produkcijos nebūna prekybos centruose, tai yra svarbūs realizacijos būdai.

„Visi kioskai vienos „Maksimos“ neatstoja. Didžiąją žalą daro prekybos tinklai su savo reklama. Negalima mažiuką užmušti su įstatymu – būtų lengviausia tai padaryti“, - apibendrino B. Pauža, tačiau jo siūlymui nebuvo pritarta.

Grasino degalų brangimu

„Darbiečiai“ Pranas Vilkas bei Mindaugas Subačius ir Socialdemokratų frakcijos nariai Vytautas Čepas bei Algirdas Ivanauskas pasiūlė neatsisakyti leidimo prekiauti alkoholiu stacionariose degalinėse.

Jau anksčiau naftos produktais prekiaujantys verslininkai įspėjo, kad įteisinus tokį draudimą degalinės bus priverstos branginti kurą 5 ct/l. Žinodami apie būsimus ribojimus, jie esą nebūtų įrenginėję parduotuvių, todėl dabar pageidautų susigrąžinti patirtas išlaidas.

Be to, degalinės gali būti verčiamos automatinėmis – tokiu atveju jose nebeliktų parduotuvių, kurios kaimuose esą dažnai būna vienintelė maisto ir kitų produktų įsigijimo vieta. Kartu nemažai žmonių esą netektų darbo.

Šiuo metu Lietuvoje veikia apie 700 stacionarių degalinių, kuriose dirba po 8 darbuotojus. Verslininkų teigimu, degalinės parduoda 2 proc. viso šalyje suvartojamo alkoholio. Tačiau jis sudaro apie 60 proc. degalinių parduotuvių apyvartos.

Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijų prezidentas Mindaugas Palijanskas komiteto posėdyje prašė parlamentarų „leisti dirbti“ ir, jei norima riboti prekybą, drausti prekiauti alkoholiu naktį.

Bandydami įtikinti parlamentarus pakeisti savo nuomonę, verslininkų atstovai aiškino, esą degalinėse nemažai pinigų palieka turistai. Be to, keliautojai dažnai naudojasi čia įrengtais tualetais. Jie gąsdino, esą uždraudus prekybą ir degalinėms virstant automatinėmis to nebebūtų.

Galiausiai nuspręsta taip griežtai neriboti prekybos alkoholiu degalinėse, mat numatomas kitas ribojimas, taikomas visiems prekybininkams.

SRK nariai pritarė konservatorės Irenos Degutienės siūlymui drausti prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 22 val. iki 8 val. mažmeninės prekybos įmonėse (išskyrus savivaldybių tarybų ribojamus atvejus). Iki šiol projekte buvo nurodytas draudimas prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 22 val. iki 10 val.

Tiesa, daugiabučiuose įrengtose parduotuvėse, kaip ir dabar, prekiauti alkoholiniais gėrimais bus draudžiama nuo 22 val. iki 9 val.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją