Net 86 mobiliuosius aparatus pasisavinusi mergina savo darbdaviui – bendrovei „Mobilios visatos telekomunikacijos“ padarė beveik 140 tūkst. litų nuostolį. Dabar šią sumą pardavėjai reikia grąžinti – ji net 10 metų įsipareigojo kas mėnesį mokėti po tūkstantį litų.
„Tai padariau iš savo naivumo, jaunystės“, – prisipažino 24 metų vilnietė Dorota Korsiuk Korpat.
Anksčiau neteistos D. Korsiuk Korpat baudžiamąją bylą išnagrinėjusi Vilniuas apygardos teismo teisėja Jurgita Mačionytė nutarė ją pripažinti kalta ne tik dėl svetimo turto iššvaistymo, bet ir dokumentų klastojimo, kai ji įvairių bendrovių vardu pasirašinėdavo sutartis dėl mobiliųjų telefonų įsigijimo.
Teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai paskyrus baudą – kaltę pripažinusi ir dėl savo padarytų nusikaltimų besigailinti D. Korsiuk Korpat į valstybės biudžetą privalės sumokėti daugiau kaip 20 tūkst. Lt baudą.
Šio nuosprendžio kaltinamoji iš teisėjos lūpų neišgirdo – nors ir buvo atvykusi į teismą, tačiau iš karto iš jo pasišalino prie posėdžių salės pamačiusi DELFI fotografą. Teismas nuosprendį jai išsiųs paštu.
Baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas konstatavo, kad prekybos salone dirbusi D. Korsiuk Korpat nuo 2012-ųjų rugpjūčio iki 2013-ųjų balandžio savindavosi mobiliuosius telefonus. Suklastodama dokumentus mergina pasirašydavo sutartis dėl telefonų įsigijimo su bendrovėmis, kuriose dirbo jos sesuo ir motina.
Telefonus ji parduodavo vienam vaikinui – padavusi skelbimą internete mergina netrukus sulaukė pirkėjo.
Vilnietis Arnoldas Maksimovas teisme prisipažino, kad už 2 tūkst. Lt kainuojantį aparatą mokėdavo 1,2-1,3 tūkst. Lt – kainą, kurią buvo nurodžiusi pati pardavėja. Jo teigimu, pardavėja aiškindavo, kad turi ryšių su tiekėjais, todėl ir gali pasiūlyti mažesnę kainą.
A. Maksimovas neslėpė, kad telefonus įsigydavo D. Korsiuk Korpat darbo vietoje, todėl nieko blogo neįtardavo. Be to, pardavėja kiekvienai prekei išduodavo garantinį aptarnavimo taloną.
Bendrovės „Tele 2” Kredito kontrolės skyriaus darbuotoja teisme sakė, kad peržiūrint pasirašytas sutartis kilo įtarimų dėl mobiliųjų telefonų pardavimo – mobiliojo ryšio operatorius orientuojasi į smulkaus verslo įmones, tačiau su viena bendrove buvo pasirašytos net 28 sutartys, buvo įsigyti brangūs telefonai, o paslaugomis nė karto nebuvo taip ir pasinaudota.
Kai mobiliojo ryšio operatoriaus darbuotojai susisiekė su sutartis pasirašiusios bendrovės direktoriumi, paaiškėjo, kad jis nieko nežino apie telefonų įsigijimą. Tuomet patikrinti ir kiti verslo klientai – visi galai vedė iki D. Korsiuk Korpat, kuri ne tik pasirašinėjo sutartis, bet ir atliko mokėjimus už mobiliojo ryšio paslaugas.
Darbe nemalonumų sulaukusi D. Korsiuk Korpat iš pradžių dar bandė aiškinti, jog viskas yra tvarkoje ir paprašė dviejų laisvų dienų, nes esą serga brolis. Kol merginos nebuvo darbe, paaiškėjo visa jos sukčiavimo schema.
Į kampą prispausta pardavėja pripažino savo kaltę, bet teisinosi, jog pasisavinti svetimą turtą nutarė tik dėl sunkios materialinės padėties. Ji sakė, kad iš parduotų telefonų gavo apie 60 tūkst. Lt, kuriuos vėliau iššvaistė. Tiesa, dalimi pinigų padengė užsakytas mobiliojo ryšio paslaugas.
„Nenorėjau, kad dėl skolų nebūtų siunčiami laiškai ir viskas greitai paaiškėtų“, – sakė mergina, pasisavinusi ne tik mobiliuosius telefonus, bet ir keletą planšečių.
„Maniau, kad niekas nepastebės“, – teisme tvirtino ji.
Baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį pareiškusios bendrovės atstovai teisme sakė, kad D. Korsiuk Korpak pažadėjo žalą atlyginti per 10 metų – savo ruožtu „Mobilios visatos telekomunikacijos“ žalą atlygino „Tele 2”.
Bendrovės atstovai teisme neslėpė, kad toks D. Korsiuk Korpak elgesys visus pribloškė – ji niekuo neišsiskyrė iš kitų darbuotojų, ir net tada, kai savinosi telefonus, viešai nedemonstravo prabangos.
