Tendencijos keičiasi
Pasak „Swedbank“ finansų instituto vadovės Jūratės Cvilikienės, jau 2016 metais atlikta apklausa parodė, kad net 50 procentų lietuvių randa būdų vienaip ar kitaip prisidurti prie savo papildomo darbo. Tiesa, šį kartą atlikta apklausa rodo kiek kitokius rezultatus.
„Mes matome, kad jau vis mažiau ir mažiau žmonių randa tokių būdų – tik 38 procentai. Karantino metu, pandemijos metu, 2021-ais metais per vidurį buvo maždaug. Na, tikrai buvo daugiau laiko ir spintas peržiūrėti, ir parduoti, kas nereikalinga, ar apskritai paieškoti kažkokių talentų, kuriuos būtų galima įdarbinti“, – aiškino pašnekovė.
Anot jos, taip besikeičiančias tendencijas lemia ne viena priežastis.
„Pagrindinės priežastys, kurios išaiškėjo pirmą kartą atlikus tyrimą, buvo tai, kad labai trūko papildomų pajamų, norėjosi derinti darbą su laisvalaikiu, kažkaip lanksčiau save realizuoti. Kaip mes matome, šiandien mes turime visai kitą situaciją. Iš esmės, atlyginimai augo, ne ką mažiau augo ir išlaidos, bet vis tiek tos vis didesnės pajamos leidžia stabiliau jaustis ir nebereikia ieškoti tiek būdų papildomai uždirbti“, – teigė J. Cvilikienė.
Pasak jos, išsisprendė ir lankstaus grafiko klausimas.
„Daugelis gali dabar gana lanksčiai derinti savo darbą, buvimą ofise, namuose ir tas darbo pobūdis kiek pasikeitė, tad galvoju, kad abi tos priežastys buvo labai svarbios seniau, o dabar jos gal nebe tiek svarbios“, – dalijosi ji.
Skaičiai – neįspūdingi
Pasak „Swedbank“ finansų instituto vadovės, sumos, kurias lietuviai papildomais darbais prisideda prie pagrindinio darbo užmokesčio – neįspūdingos.
„Didžioji dalis sako 50 eurų jiems pavyksta per mėnesį papildomai užsidirbti, 100, 200, tačiau 4 procentai įvardija netgi 800 eurų papildomo uždarbio. Tikrai nėra labai įspūdingos sumos, bet, jeigu kiekvieną mėnesį pavyksta užsidirbti tų papildomų lėšų, tai gali būti tikrai nemažas sukauptas kapitalas“, – teigė J. Cvilikienė.
Jos teigimu, norėtųsi, kad žmonėms nereikėtų papildomai dirbti ir jiems užtektų pajamų pirmajame darbe, tačiau lietuvių užsidegimas – džiugina.
„Smagu matyti, kad žmonės nesėdi rankų sudėję ir nedejuoja, o ieško būdų, kaip spręsti susidariusią situaciją“, – teigė pašnekovė.
Vis daugiau lietuvių dirba sau
J. Cvilikienės teigimu, statistikos departamento duomenys rodo, kad vis daugiau lietuvių pradeda dirbti sau.
„Daugėja ir su individualios veiklos liudijimais dirbančių, ir mažosios bendrijos vis dažniau steigiamos, tai gali būti, kad, pabandę papildomai užsidirbti, išbandę tas sritis, kurios dažnai yra talentų įdarbinimas arba papildomas uždarbis įdarbinant tas kompetencijas, kurios ir taip naudojamos darbe, dalis žmonių tai padaro savo pagrindiniu darbu“, – aiškino ji.
Pašnekovė patarė, kaip atrasi įkvėpimo papildomiems darbams.
„Mes matome, kad labai populiarėja socialinių tinklų ir įvairių prekių, nešiotų, naudotų daiktų apsikeitimo platformos, kas yra labai smagu, nes, iš tiesų, tai yra ir toks tvaraus vartojimo turbūt skatinimo pavyzdys. Man, iš tiesų, tai labai patinka, aš ir pati pratinuosi tai daryti, peržiūrėti ir pagalvoti, ar tikrai mums dar reikia 5 dviračių, gal tikrai jau išaugo vaikai, galime pasikeisti į kažką naujesnio, bet, jeigu mes norime tą savo papildomą darbą paversti tokiu nuolatiniu pinigų šaltiniu, tai tikrai galima pergalvoti, ką mes darome geriau negu niekas kitas nedaro“, – teigė J. Cvilikienė.
Svarbu balansas
Papildomos darbas tolygu papildomoms darbo valandoms, kas, dažniausiai, keičia ir mūsų laisvalaikio bei poilsio laiką, taigi, net ir šioje vietoje vertėtų nepamiršti apie visų taip ieškomą balansą. Vis dėlto, pasak J. Cvilikienės, labiausiai nuo papildomų veiklų lietuvius stabdo ne tik jų užimtumas. Moteris įvardijo ir kitą to priežastį.
„Balansas yra labai svarbus. Mes visi žinome, kad paskui už sveikatą, už jos atstatymą teks sumokėti tiek, kiek tas papildomas darbas net neatneš tų pajamų. Galbūt tas laisvesnis darbo grafikas ir dabar buvęs vasaros sezonas leido laisviau derinti tą kažkokį grafiką, nes, iš esmės, jeigu mes klausime, kas labiausiai stabdo nuo papildomo darbo, kas labiausiai stabdo nuo mažo verslo atidarymo, tai tikrai, kaip buvo 2016 metais, taip ir dabar – labiausiai stabdo biurokratija ir nesupratimas, kaip tai padaryti“, – atskleidė pašnekovė.
Visą reportažą rasite LNK portale:
