Į DELFI parašė skaitytojas Mantas. Jis pasakojo diskutavęs su draugais šia tema ir negalėjęs prieiti bendro sutarimo.
„Diskusija gimė iš to, kad neva alkoholio gamintojai spaudžiami akcizų yra priversti pardavinėti savo produkciją parduotuvėse didesnėmis kainomis. Tačiau, iš ko tuomet susidaro nealkoholinio gėrimo kaina? Akcizų ten kaip ir nėra, tačiau 0,33 l talpos ar mažesnis buteliukas kainuoja vieną ar daugiau eurų. Aišku, gaminimo technologija daro įtaką, tačiau mano vertinimu, ne tokią stiprią. Gamintojai visada labai garsiai kaltina akcizo mokestį, kai tik kas nors kvestionuoja jų kainas. Dažniausiai taip būna su alumi. Tačiau to nealkoholinio kaina labai jau arti ar didesnė „originalaus“ produkto kaina. Galbūt taip kažkas mus apgaudinėja“, – svarstė skaitytojas.
Pabrėžia itin sudėtingą gaminimo būdą
Lietuvos aludarių gildijos vadovas Saulius Galadauskas DELFI tikino, kad nealkoholinį alų pagaminti yra daug brangiau nei alkoholinį.
„Žinoma, akcizo nėra, bet tai yra jau „Premium“ klasės alus“, – tikina jis.
Pasak jo, kadangi nealkoholinį alų perka išsilavinę vartotojai, jiems būtinas ypatingas skonis ir kokybė. Tad padaryti taip, kad šis nesiskirtų savo skoninėmis savybėmis – brangu. Pasak jo, daugiau ar mažiau jau visos daryklos Lietuvoje gamina tokią produkciją. O lygiuojamasi yra į Ispaniją.
„Lyderis yra Ispanija, kur net 15 proc. viso alaus pardavimo sudaro nealkoholinis alus. Beje, kainodara ten gana panaši. Ir mūsų toks tikslas yra, bet mes dar toli iki jo“, – prideda jis.
„Švyturio– Utenos alaus“ komunikacijos direktorius Dainius Smailys kiek plačiau paaiškino, kad nealkoholinio alaus gamybos savikaina yra ženkliai aukštesnė už įprasto alaus, todėl ir kaina yra panaši į įprastinio alaus kainą. Aukštą gamybos savikainą lemia technologija, kuri naudojama alkoholiui pašalinti iš tokio tipo alaus.
„Gamyboje naudojama brangi mikrofiltravimo technologija dėl skirtingų medžiagų tankių leidžia išfiltruoti alkoholį iš įprastiniu būdu pagaminto ir sufermentuoto alaus. Taip nealkoholiniame aluje išlaikomos visos įprastos alaus skoninės savybės. Tačiau naudojami mikrofiltrai yra brangūs ir juos dažnai reikia keisti po tam tikro pagaminto alaus kiekio, todėl tai ir lemia aukštesnę produkto kainą“, – aiškino jis.
Ir pridėjo, kad kitur dar gali būti naudojamos senesnės technologijos, kai alkoholis išgarinamas alų pakartotinai kaitinant arba nutraukiant prasidėjusią fermentaciją .
„Tačiau pagrindinis šių būdo minusas – pakitęs arba išvis nesusiformavęs alaus skonis, todėl daugumai vartotojų toks alus nėra patrauklus. Šiomis technologijomis pagamintas nealkoholinis alus yra pigesnis, tačiau taip grįžtame į prieš dešimtmetį buvusią situaciją, kai nealkoholinio alaus populiarumas buvo itin žemas būtent dėl vartotojams netinkamo skonio“ – teigė jis.
Įtakos kainai turi ne tik procesas, bet ir logistika
Prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Berta Čaikauskaitė DELFI vardijo, kad nealkoholinio vyno ar alaus kaina priklauso nuo žaliavų kainos, gėrimo rūšies, prekės ženklo ir gamybos technologijos. Įtakos turi logistikos kaštai.
„Technologija yra sudėtingesnė nei gaminant alkoholinius gėrimus, kadangi būtent iš jų reikia pašalinti alkoholį. Taip pat nemaža dalis nealkoholinio alaus ir vyno gaminama ne Lietuvoje, o tai taip pat turi įtakos galutinei prekių kainai. Nuolat deramės su tiekėjais dėl produktų tiekimo kainų, tačiau matome, kad būtent šių nealkoholinių gėrimų kainos būna panašios kaip ir akcizų apmokestinamų prekių“, – teigė ji.
Jog kainai didžiausią įtaką daro sudėtingesnė gamybos technologija nurodė ir „Maximos“ atstovas ryšiams su visuomene Paulius Stonis.
Nepaisant to, prekybininkai teigia, kad paklausa labai sparčiai auga.
„Nealkoholinių gėrimų populiarumo didėjimą stebime pastaruosius kelerius metus. Šiai tendencijai įtakos turi ne tik augantys alkoholinių gėrimų akcizų tarifai, bet ir išaugęs gyventojų dėmesys sveikai gyvensenai. Mūsų duomenimis, nuo šių metų pradžios, lyginant su praėjusiais, nealkoholinio alaus pardavimai išaugo beveik 2,5 karto, o nealkoholinio vyno nuperkama 50 proc. daugiau“, – sako B. Čaikauskaitė.
„Šiais metais fiksuojami rekordiniai nealkoholinių gėrimų pardavimai. Tokioms tendencijoms įtakos turėjo ir pastebimai išaugusi nealkoholinio alaus ir jo kokteilių pasiūla. „Maximos“ tinklo duomenimis, nealkoholinio sidro šiais metais parduota 170 proc. daugiau nei prieš metus, nealkoholinio alaus – 96 proc. daugiau nei pernai, nealkoholinio vyno – apie 50 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai“, – informavo P. Stonis.
