Apie tai, svečiuodamasis DELFI TV laidoje „Boso valanda su Jovaišu“, kalbėjo Panevėžio metalo apdirbimo įmonės „Metalistas LT“ valdybos pirmininkas Mantas Gudas.
„Dar prieš kokius trejus metus didieji miestai apie tai, mano supratimu, kalbėjo švelniai. Bet koks Rokiškis, Kupiškis ar Biržai, tai jie jau seniai kalba, kad yra neįmanoma vystyti normalios plėtros, nes nebėra žmonių, o mokymo įstaigos neruošia arba nepritraukia žmonių, kurių tau realiai reikia vykdant inžinerinę veiklą“, – pasakojo M. Gudas.
Pašnekovo teigimu, jo vadovaujama įmonė, nerasdama kvalifikuotų darbuotojų, jau prieš šešerius metus pati pradėjo organizuoti jiems mokymus. Tačiau, anot M. Gudo, šios viešosios paslaugos turėtų būti teikiamos valstybės, o verslas galėtų tik prisidėti.
Dar vienas svarbus aspektas, kurį pamini M. Gudas – suvokimas pačiose įmonėse, kad jie nėra tik vieno tam tikro regiono žaidėjai. Pasak pašnekovo, įmonės, jaučiančios specialistų trūkumą ir norėdamos toliau veikti, jau yra pasiekusios ribą, kai nerasdamos reikiamų darbuotojų, juos atsiveža iš trečiųjų šalių.
„Reikia, kad organizacijose būtų pasėtas mentalinis suvokimas, jog nesame tik Panevėžio įmonė. Esame nacionalinė įmonė, į kurią žmonėms atvažiuoti dirbti ir iš Vilniaus, o tada ir iš Ukrainos, o vėliau ir iš Filipinų, yra nieko tokio“, – įsitikinęs verslininkas.
Toliau kalbėdamas apie sunkumus, su kuriais susiduria regionuose veikiančios įmonės, M. Gudas pamini tai, kad jos nesugeba susitelkti net tada, kuomet įvairiose struktūrose reikia atstovauti bedriems interesams.
„Mes, lietuviai, esame tokia tauta, kurioje nepasitikėjimas, matyt, kraujyje įaugęs ir priklausymas įvairioms asociacijoms, bendruomenėms pas mus vis dar suvokiamas kaip svetimkūnis. <...> Apie tokius dalykus susikalbėti iki galo – labai sudėtinga. Vis tiek pradeda lįsti įtarinėjimai ir panašiai“, – sakė pašnekovas.
Dar pokalbio pradžioje M. Gudas prasitarė, jog šiuo metu jaučiasi taip, lyg pats sau spirtų į užpakalį ar trenktų per nagus ir netrukus paaiškino, kodėl.
Pasirodo, kad jau beveik metai, kaip įmonės, kurią prieš 13 metų kartu su bendraminčiais įkūrė, vairas patikėtas naujam direktoriui, o pats pašnekovas šiuo metu užima įmonės valdybos pirmininko pareigas.
„Šią situaciją apibūdinčiau tarsi žiūrėjimą, kaip naujai pasamdyta auklė maitina tavo kūdikį, kuriam nuo to maisto paleidžia vidurius, o tu negali nieko padaryti arba stengiesi nesikišti. Tai – tikrai nelengva, bet, jeigu tu nori augti į kitą etapą, turi perlipti save, savo instinktus ir pirminius norus kištis“, – įsitikinęs pašnekovas.
M. Gudas verslo pradžią prisimena kaip avantiūrą.
„Mes, grupė verslo romantikų, jaunuolių bankininkų, sugalvoję nusipirkti šią, su finansiniais sunkumais susidūrusią įmonę, nelabai gerai žinojome, ką su ja norime daryti. Matėme nekilnojamąjį turtą, matėme įmonę Panevėžio miesto centre, su ilga istorija, 200 darbuotojų ir tarp mūsų įvyko toks susitarimas, kad aš, kaip perspektyvus vadybininkas, sėsiu vadovauti šiai įmonei“, – kaip tapo įmonės direktoriumi, pasakojo M. Gudas.
Anot M. Gudo, atėjus čia dirbti ir pamačius sovietinę netvarką, prie staklių linguojančius darbuotojus, nuo kurių sklido alkoholio tvaikas, išsisklaidė visa įsivaizduojama verslo romantika, tačiau trauktis jau buvo nebepatogu.
„Sutvarkėm kaštus, procesus, atsisakėm tam tikrų veiklų ir ta įmonė tapo tvarkinga, o mes pradėjom galvoti, ką darom toliau. Vienas iš tokių įdomesnių veiklos etapų buvo 2007 m., kai pradėjome bendradarbiauti su pasaulinio masto bendrove „Rolls Royce“. Sugebėjom pritraukti tokią įmonę, kuri mumis patikėjo ir suteikė šansą teikti jiems produkciją“, – kalbėjo M. Gudas.
