„Apie sunkius laikus įmonėms kalbama jau nuo pandemijos laikų, dar didesnio ekonomikos „supurtymo“ ekonomistai siūlo laukti jau šių metų antrame pusmetyje, pastaruoju metu padažnėjo pranešimų apie įvairių įmonių planuojamus masinius atleidimus: „Lifosa“ ketina atsisveikinti su vienu tūkstančiu darbuotojų, į gatvę paleisti daugumą savo personalo pranešė besiruošiančios ir daugiau įmonių. Lietuvos geležinkelių grupėje per 2022 m. darbuotojų skaičius sumažėjo apie 1600 darbuotojų.
Darbo rinkos specialistai žino, kad niaukiantis dangui virš ekonomikos, turima darbo vieta imama labiau vertinti, o darbdavio pozicijos darbo rinkoje sustiprėja. Ir nors ne vienas ekonomistas tikina, kad ekonomikos nusileidimas tikrai nebus toks stiprus, kaip tai nutiko 2008-aisiais, ir atleidimų vajus daugiausiai palies nekvalifikuotą personalą, o specialistų darbdaviai laikysis įsikibę, nes juos atleidę, vargu ar sugebės vėl susigrąžinti atėjus geresniems laikams, tačiau baimė dėl savo pajamų šaltinio net ir tokiai drąsiai tautai kaip lietuviai nėra svetima“, – situaciją apžvelgia CVMarket.lt Raimonda Tatarėlytė.
Bendrovė „Lifosa“ reaguodama į šią citatą teigia, kad jokio sprendimo dėl darbuotojų atleidimo nėra.
„Šiuo metu bendrovėje vykdomi kasmetinio planinio remonto darbai, kuriuos planuojama užbaigti liepos mėnesio pradžioje. Šiuo metu „Lifosoje“ dirba 909 darbuotojai. Apie 55 proc. darbuotojų atlieka įvairius valymo ir remonto darbus, 15 proc. darbuotojų yra prastovose, 30 proc. darbuotojų atostogauja arba yra pranešę darbdaviui apie ligos atvejus. Bendrovės gamybinės veiklos atnaujinimo data nėra patvirtinta. Vis dėlto, bendrovės vadovybė deda visas įmanomas pastangas, kad bendradarbiaujant su atsakingomis nacionalinėmis institucijomis būtų rasti sprendimai, leidžiantys atnaujinti ir tęsti nepertraukiamą veiklą“, – rašoma bendrovės komentare.
Kiek didelė baimė ir nežinia
CVMarket.lt apklausė 1404 Lietuvos gyventojus, dirbančius vietos įmonėse ir pabandė nustatyti, kiek didelė dabartinė lietuvių baimė netekti darbo. Visiems jiems buvo pasiūlyta įvertinti savo baimę pasirenkant vertinimus nuo aukščiausio („tikrai taip, bijau“) ir iki žemiausio („visiškai ne, nebijau“) baimės lygio.
Paaiškėjo, kad netekti darbo daugiau ar mažiau bijo 40,5 proc. respondentų, tačiau priešingai jaučiasi 44,9 proc. apklausos dalyvių. Tiesa, situacijos neapibrėžtumą ekonomikoje liudija ir didelis neapsisprendusių „bijoti, ar ne“ procentas – 14,5 proc.
Įdomu, kad lygiai tiek pat – 14,5 proc. respondentų į klausimą, ar bijo prarasti darbą, atsakė „tikrai taip“. Atsakymą „taip“ rinkosi 13,3 proc., o „labiau taip, nei ne“ – 12,7 proc. dalyvavusių apklausoje.
Visiškai užtikrintų, kad su jų turimu darbu artimoje perspektyvoje nieko neatsitiks buvo 10,8 proc., į anksčiau minėtą klausimą atsakiusių „ne“ priskaičiavome net 25,4 proc., o dėl savo darbo visgi turinčių nedidelių abejonių („labiau ne, nei taip“) buvo 8,8 proc.
Nuo ko priklauso baimė
Iš gautų duomenų matyti, kad baimės prarasti darbą lygis kur kas mažesnis vyrų tarpe. Nebijantys prarasti pajamų šaltinį sakėsi 37,1 proc. vyrų, kai net 44,7 proc. moterų prisipažino dėl darbo nuogąstaujančios. Vis dėlto, pastaruoju metu, kaip teigia ekonomistai, labiausiai nuo recesijos kenčia pramonė, kurioje didžiąją dalį dirbančiųjų sudaro vyrai, o paslaugų sfera, kur daugumoje sektorių dominuoja moterys, ekonomikos nuosmukį turėtų atlaikyti geriau.
Kaip teigiama pranešime, netikėta, kad daugiau dėl savo darbo vietos baiminasi 35-mečiai ir jaunesni dirbantieji. Būtent šiame segmente buvo gausiausiai pasirinkusių atsakymą „tikrai taip, bijau“ (17,8 visų atsakiusių), o štai vyresni dirbantieji vis dėlto nebuvo tokie užtikrinti dėl savo perspektyvų dabartinėje darbo vietoje ir masiškai rinkosi atsakymą „ne, nebijau“ (29,8 proc.).
Didesnius jaunesnių darbuotojų nuogąstavimus galima būtų paaiškinti žemesne dalies jų kvalifikacija, o darbdaviai, karpydami išlaidas, pirmiausiai imsis mažiau kvalifikuotų. Kita galima priežastis – įmonių, kur paprastai dominuoja jaunimas, specifika – didesni atlyginimai, didesnė verslo rizika, didesnis poreikis pinigams, kurie paskutiniu metu ima kainuoti vis daugiau ir sunkiau pasiekiami.
Kas dar samdo, o kas jau ne
„Kaip teigia darbdaviai, tam tikrose sferose jaučiamas naujų darbo vietų kūrimo sulėtėjimas, todėl ir darbuotojų paieškos iš šių sričių mažiau aktyvios. Pramonė bei gamyba jaučia darbų sumažėjimą, todėl mažina ir darbuotojų apimtis. Tai atsiliepia ir transporto sričiai – mažiau gamybos, mažiau krovinių pristatymų, mažiau užsakymų transportui. Transporto įmonės teigia, kad kol kas balansuoja su turimais darbuotojais, plėstis neplanuoja, nebent keisti išėjusius darbuotojus. Toks pats ir statybos įmonių požiūris.
Tuo tarpu aptarnavimo, maitinimo sferoje kiek atvirkštinis dalykas – čia jaučiamas darbuotojų trūkumas (ypač virėjų, virtuvės darbuotojų).IT sektorius įvairus, priklauso nuo konkrečios veiklos, bet bendrai darbuotojų samda irgi kiek pamažėjus, daugiau išlaikomi esami darbuotojai, keičiami išėjusieji.
Taip pat pastebima, kad Covid-19 pandemijos metu veržliai personalą auginusios elektroninės parduotuvės patiria natūralią atranką – žmonės vėl dažniau pradėjo lankytis fizinėse parduotuvėse, todėl dalis mažesnių ar ne tokių sėkmingų el. parduotuvių užsidarė, nematome tokio didelio jų augimo, koks buvo karantino metu. Kitose ūkio šakose situacija panaši, kaip ir buvo anksčiau,“ – įžvalgas pateikia CVMarket.lt atstovė.
