Pamačiusi, kad lietuviška vilna išmetama, verslininkė ryžosi taisyti padėtį

Mintį užsiimti tokiu verslu pastūmėjo mama, kuri parodė dukrai kelią, kaip reikia elgtis su vilna. Naudodama mamos naminių vilnų pledus ir antklodes, D. Zenkevičienė įvertino vilnos ypatybes. O pasigilinusi į Lietuvos avininkystės situaciją suprato, kad lietuviška vilna nenaudojama ir išmetama.

„Net Lietuvos vilnonių produktų gamintojai vilną importuoja. Kodėl? Nes kitose šalyse išplėtotas komercinis vilnos apdirbimas, kur efektyvi chemija sutaupo daug sąnaudų“,– pasakoja ji.

Per mėnesį apdoroja 100 kg vilnos

Kol kas moteris didžiąją dalį darbų atlieka pati. D. Zenkevičienė skaičiuoja, kad pagaminti vieną tokią antklodę užtrunka 3–5 dienas. Vilną ji skalbia rankomis, nenaudodama cheminių priemonių, todėl tik nedideliais kiekiais. Pamažu ją džiovina, o paruošusi reikiamą kiekį veža į karšyklą. Taip per mėnesį apdoroja vidutiniškai 100 kg vilnos ir pagamina apie 50 įvairių gaminių. Tiesa, kiekiai svyruoja pagal paklausą: žieminiam asortimentui vilnos rei- kia daugiau, vasariniam – mažiau.

„Bet laikas vienai antklodei yra pasiskirstęs per visus metus. Visų pirma, avis turi užauginti vilną, o tada ūkininkai turi nukirpti, surūšiuoti, supakuoti. Turiu rūpesčių, kad jie man paruoštų vilną, tinkamą naudoti. Iki šiol avių ūkiai buvo įpratę išmesti vilną, tad nei augindami kreipė dėmesį į jos kokybę, nei kirpimo laiką derino prie to, kada mūsų klimato sąlygomis avys švariausios. Net kirpdami jos nerūšiuodavo. Dabar jau atsiranda ūkininkų, suvokiančių, kad iš avies vilnos taip pat galima gauti naudos“, – sako verslininkė.

Pravėrė duris į užsienį

Pirmuosius pirkėjus pašnekovė sutiko parodoje „Eko Logika“. Teigiami atsiliepimai atvedė ir kitus klientus. Tai paskatino žengti į užsienio rinkas. Interneto platformoje „Etsy.com“ ji sukūrė e. parduotuvę, o 2015 m. birželį jau iškeliavo pirmas siuntinys į JAV. Užsakymų D. Zenkevičienė sulaukė ir iš Pietų Amerikos, Prancūzijos, Švedijos, Jungtinės Karalystės.

Moteris skaičiuoja, kad verslo pradžiai teko skirti apie du vidutinius Lietuvos atlyginimus. Vėliau dar daugiau išlaidų teko rinkodarai. Kadangi gamyba kol kas vyksta namie, verslininkės šeima taip pat investuoja į verslą kantrybę bei pakantumą.

„Žvelgiant į mano konkrečią situaciją, kai savo gyvenimą pritaikiau prie verslo, po kelių mėnesių įdėti pinigai sugrįžo. Nenorėdama rizikuoti didesnėmis lėšomis, visas pajamas dėjau atgal į verslo auginimą, o papildomų pinigų ilgai neskyriau. Na, bet neišsimokėtas atlyginimas – taip pat investicija“, – sako ji.

„TOP 50 inovatyviausių jaunų verslų, sukurtų moterų” iniciatyvos ėmėsi „BZN start“ kartu su partneriais: naujienų portalu „Delfi“, „Žinių radiju“„Swedbank“, AB, „BIOK laboratorija“, ir Mykolo Romerio universitetu. Susipažinti su visomis šio projekto dalyvėmis ir balsuoti už labiausiai patikusias idėjas galite svetainėje http://www.bznstart.lt/StartupsWomen iki birželio 2 d. O jaunų verslų įkūrėjas, jau kviečiame registruotis į kitų metų sąrašą: http://www.bznstart.lt/surveys/display/2h3q8kgz