Tokios išvados pateikiamos Lietuvos banko pirmą kartą paskelbtame Lietuvos ir kitų euro zonos šalių kredito įstaigų (bankų, kredito unijų) sutarto termino (terminuotųjų) indėlių ir paskolų palūkanų normų palyginime.
Be to, nurodoma, kad namų ūkių sutarto termino indėlių tiek Lietuvos, tiek euro zonos kredito įstaigose palūkanų normos didėja nuo 2022 m. pradžios ir per pirmus šešis 2023 m. mėnesius (iki birželio mėn.) padidėjo atitinkamai 2,24 ir 1,23 proc. punkto – iki 3,26 ir 2,70 proc.
Ne finansų bendrovių (įmonių) indėlių tiek Lietuvos, tiek euro zonos kredito įstaigose palūkanų normos didėja nuo 2022 m. vidurio ir per pirmus šešis 2023 m. mėnesius (iki birželio mėn.) padidėjo atitinkamai 1,96 ir 1,33 proc. punkto – iki 3,24 ir 3,16 proc.
Ir Lietuvos, ir euro zonos kredito įstaigų paskolų namų ūkiams vartojimui palūkanų normos per pirmus šešis 2023 m. mėnesius (iki birželio mėn.) padidėjo atitinkamai 0,28 ir 0,98 proc. punkto – iki 9,45 ir 7,43 proc.
Euro zonos kredito įstaigų paskolų namų ūkiams būstui įsigyti palūkanų normos didėja nuo 2022 m. pradžios, o Lietuvos – nuo 2022 m. vidurio.
Per pirmus šešis 2023 m. mėnesius (iki birželio mėn.) Lietuvos ir euro zonos kredito įstaigų paskolų namų ūkiams būstui įsigyti palūkanų normos padidėjo atitinkamai 1,24 ir 0,87 proc. punkto – iki 5,58 ir 3,75 proc.
Ir Lietuvos, ir euro zonos kredito įstaigų paskolų namų ūkiams kitiems tikslams palūkanų normos auga nuo 2022 m. pradžios ir per pirmus šešis 2023 m. mėnesius (iki birželio mėn.) padidėjo atitinkamai 0,93 ir 1,28 proc. punkto – iki 7,52 ir 5,05 proc.
Ir Lietuvos, ir euro zonos kredito įstaigų paskolų ne finansų bendrovėms palūkanų normos auga nuo 2022 m. vidurio ir per pirmus šešis 2023 m. mėnesius (iki birželio mėn.) padidėjo atitinkamai 1,27 ir 1,34 proc. punkto – iki 6,07 ir 4,78 proc.
