„Darbiečių siūlymas kritikuotinas, bet kompromisinis. Didžioji frakcijos dalis jam pritars, bet jis turi trūkumą, kad asmeninė prisiimta rizika ir palūkanos bus finansuojamos visų mokesčių mokėtojų pinigais. Tokį pasiūlymą po pateikimo galima taisyti, bet mūsų įsitikinimu, mokestinio kredito principas būtų gerokai teisingesnis“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams teigė G. Paluckas.
„Mūsų siūlymas skiriasi nuo kolegų. Siūlome ne biudžeto lėšomis kompensuoti išaugusias palūkanas, o sudaryti žmonėms sąlygas pasinaudoti mokestiniu kreditu. T. y. tam tikrą laikotarpį mokėti mažesnį gyventojų pajamų mokestį, vėliau jį išlyginant, sumokant per ateinantį laikotarpį, kurį susiderintų su Valstybine mokesčių inspekcija. Bet tai leistų subalansuoti finansinius srautus“, – akcentavo jis.
Vis tik politikas tvirtino, kad socialdemokratų norimos pataisos reikalauja ne vieno teisės akto keitimo, todėl šiuo atveju būtina tiek Finansų ministerijos, tiek Vyriausybės kanceliarijos pagalba.
„Jeigu Finansų ministerija ir Vyriausybė tam nepritars, sakau nuoširdžiai, opozicija, socialdemokratai to patys parengti negali dėl teisės aktų apimties ir sudėtingumo“, – sakė socialdemokratas.
Ketvirtadienį Seime numatoma pateikti „darbiečių“ inicijuotus GPM įstatymo pakeitimus, numatančius galimybę paskolas paėmusiems gyventojams, apskaičiuojant ir deklaruojant pajamas už 2023 metus, iš jų atimti palūkanas už vieną paimtą kreditą.
Įstatymo pataisų projektą yra pasirašę „darbiečiai“ Andrius Mazuronis, Vytautas Gapšys, Viktoras Fiodorovas ir kitų opozicinių frakcijų atstovai.
Pataisų iniciatoriai tvirtina, kad priėmus šį sprendimą bus sumažinta apmokestinamų pajamų suma bei sušvelnintas išaugusių paskolų palūkanų poveikis namų ūkiams.
Jeigu Seimas pritartų, GPM įstatyme būtų numatyta, kad iš pajamų gali būti atimamos per mokestinį laikotarpį patirtos nuolatinio Lietuvos gyventojo 2023 m. finansų įstaigai sumokėtos palūkanos už vieną paimtą kreditą vienam Lietuvos teritorijoje esančiam gyvenamajam būstui statyti ar įsigyti arba palūkanos už vieno gyvenamojo būsto finansinę nuomą.
ELTA primena, kad ECB valdančioji taryba rugsėjo viduryje nusprendė visas tris pagrindines palūkanų normas padidinti 25 baziniais punktais. Tai buvo jau dešimtas padidinimas iš eilės.
Pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų normos naudojantis ribinio skolinimosi ir indėlių galimybėmis buvo padidintos atitinkamai iki 4,5 proc., 4,75 proc. ir 4 proc.
ECB vadovė Christine Lagarde teigė, kad kol kas dar per anksti sakyti, ar jau buvo pasiektas palūkanų normų pikas.
Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus tikisi, kad ECB palūkanų normas padidinio paskutinį kartą. Pasak jo, ši priemonė kol kas yra reikalinga, norint kovoti su aukšta infliacija.
