Ketvirtadienį registruotas Vyriausybės patvirtintas Teisingumo ministerijos parengtas projektas, kuriuo numatoma keisti tvarką, kokią dalį algos bus galima nuskaičiuoti ateityje.
Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad šiuo metu kai kuriais atvejais galima nuskaičiuoti iki 50 proc. skolininko atlyginimo sumos, kuri neviršija minimalios mėnesinės algos dydžio (MMA – 400 Eur). Nuo ją viršijančios sumos leidžiama nuskaičiuoti 70 proc.
„Atsižvelgiant į tai, kad nemaža dalis dirbančiųjų uždirba tik MMA (dabar tai atitinka 361 Eur atskaičius mokesčius), atlikus išskaitas, skolininkui lieka 288,8 Eur (jeigu vykdoma tik viena vykdomoji byla) arba 180,5 Eur (jeigu vykdomos dvi ir daugiau vykdomųjų bylų).
Taigi tie skolininkai, kurie uždirba tik MMA, ypač tie, kuriems išskaitoma po 50 proc., iš esmės neturi jokių galimybių patenkinti bent minimalius poreikius ir dažniausiai tai lemia naujų skolų atsiradimą, nes skolininkas negali apmokėti einamųjų sąskaitų (pvz., sumokėti už komunalines paslaugas) ir tokiu būdu pradedami šių naujų įsiskolinimų priverstinio išieškojimo procesai, o skolininkas patenka į tam tikrą užburtą ratą.
Šios priežastys skatina skolininką slėpti pajamas ar apskritai vengti oficialaus darbo, nes nedirbdamas ir gaudamas įvairias socialines išmokas, iš kurių nėra išieškoma, bei kitą paramą iš esmės turi panašias pajamas“, – rašoma tokio įstatymo pataisų aiškinamajame rašte.
Jame taip pat nurodoma, kad pagal dabartinę tvarką antstoliai negali žinoti, kiek lėšų sąskaitoje turi žmogus, kuriam taikomas priverstinis skolos išieškojimas. Dėl to, nuo sąskaitos nurašoma tiek lėšų, kad likusių trūksta minimaliems poreikiams tenkinti.
Teisingumo ministerijos projekte numatoma, kad skolininkui, turinčiam kelias skolas, iš minimalios mėnesinės algos antstoliai galėtų išskaityti 30 proc. Tokiu atveju šiam asmeniui liktų 252,7 Eur, o asmeniui, uždirbančiam vidutinę algą, – 403,05 Eur.
Šios įstatymo nuostatos negaliotų išieškant išlaikymą vaikui, taip pat ir kitais atvejais, kai konkrečios išieškotinos sumos bus nustatytos teismo sprendime ar vykdomajame rašte.
Be to, siūloma peržiūrėti tvarką, kai skola išieškoma iš paskutinio būsto. Dabar galiojantys įstatymai leidžia išieškoti skolą iš paskutinio būsto, jeigu skola didesnė nei 2030 Eur.
Parengtame projekte numatyta šią sumą didinti iki 4 tūkst. Eur. Projekte taip pat numatyta apsauga, kad iš tokio būsto neišieškoma, jei skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad skolą galima išieškoti per 18 mėn. darant nustatyto dydžio išskaitas iš darbo užmokesčio ir išieškojimas šiuo būdu yra realiai vykdomas.
Projekte numatyta, kad daugelis šių pakeitimų įsigaliotų nuo 2018 m. liepos 1 d., o kiti – nuo 2020 m. liepos 1 d.
Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkė, antstolė Inga Karalienė siūlomas pataisas komentavo taip:
„Siūlomais įstatymo pakeitimais siekiama lengvinti skolininkų dalią. Didelė dalis jų savo skolas mokėtų ilgiau. Kita vertus, ilgiau mokamos skolos neišvengiamai didėtų, kadangi kauptųsi teismo priteistos palūkanos. O atitinkamai daliai išieškotojų tektų ilgiau laukti savo pinigų.
Tačiau antstoliams laikytis galiojančių teisės aktų reikalavimų privalu ir sprendimai bus vykdomi tokia tvarka, kokia nustatyta Civilinio procese kodekse. Iš įstatymo taikymo praktikos paaiškės, ar bus įmanoma užtikrinti abiejų šalių interesų pusiausvyrą.“
Teigiama, kad įstatymų projektams įgyvendinti reikės modernizuoti Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą ir nurodymus priverstinai nurašyti pinigines lėšas į šią sistemą teikiančių subjektų informacines sistemas (antstolių, Valstybinės mokesčių inspekcijos, „Sodros“ ir Muitinės).
Preliminariai tam reikės 715 tūkst. Eur.
Projekto autoriai iš Teisingumo ministerijos įžvelgia tokias neigiamas pasekmes:
„Dviejų mėnesių laikotarpyje po įstatymų įsigaliojimo padidės administracinė našta verslo subjektams, nes antstoliai per šį laikotarpį skolininkų darbdaviams turės pateikti patvarkymus, pakeičiančius anksčiau pateiktus patvarkymus dėl išskaitų iš skolininkų darbo užmokesčio.“
Kai kurių neigiamų pasekmių esą gali patirti ir skolininkai, ir jų kreditoriai.
Praėjusių metų spalį iš viso buvo 292 tūkst. gyventojų, kurių atžvilgiu vykdytas priverstinis skolos išieškojimas.
