„Laikas bėga, vasara bėga, o nuomininkai nežino, ką daryti. Mes vieninteliai Palangoj negalim dirbti ir neturim licencijos. Kada dirbi tik vasarą, tai norėtųsi, kad viskas vyktų sąžiningai ir sklandžiai, kaip ir kitiems, o ne, kad vienus išskirtų į vieną pusę – čia gerieji, čia blogieji“, – teigė verslininkė Loreta Biliartienė.
Moteris pasakojo, kad prie Palangoje esančios Basanavičiaus gatvės prieškariu vilą jos senelis pirko iš grafo Tiškevičiaus, tad šioje vietoje verslininkė darbuojasi arba įsileidžia nuomininkus jau tris dešimtmečius. Verslininkės teigimu, ji pirmą kartą negavo alkoholio licencijos.
„Didelė nesąmonė, kur žmonės dirba ir turi objektus, kur tikrai gal kažko ir nėra, kažkur teismuose yra, bet kam reikia žlugdyti verslą? Verslas yra tam, kad žmonės būtų patenkinti. Ar dabar būtų geriau, kad čia iš vis nieko nebūtų ir būtų tuštuma?“, – kėlė klausimus verslininkas Darius Miklovas.
Licencijas alkoholiui prarado arba prekybos alkoholiu laikas buvo apribotas kai kuriems triukšmadariams, tačiau L. Biliartienės kavinės tarp tokių nebuvo. Savivaldybė teigia, kad licencijos išdavimas tik pristabdytas ir paaiškina, kodėl taip yra.
„Vykdant įprastą licencijos išdavimo procedūrą, yra visada tikrinami statiniai, objektai, ar ten yra galima vykdyti veiklą. Šiuo atveju, mūsų juridinis skyrius atkreipė dėmesį, kad registrų centre šiame statinyje yra užfiksuota nelegali statyba“, – teigė savivaldybės atstovė Tamara Zaiceva.
Savivaldybė kreipėsi į statybų inspekciją, kad ši pasakytų, ar savavališkame statinyje veikla yra galima. Ši paaiškino, kad ne.
Verslininkė sako, kad yra vilkinama, esą savivaldybė apie penkerius metus žinojo, kad statiniai ginčijami teisme.
„Tiesiog verčia statyti stacionarą, kuriam daromi detalūs planai metų metais. Penki metai, keturi. Kiti gauna tuos leidimus iš karto. Sakysime, kurie nuomininkai tik naujai įsikūrę, jau statosi ir prekiauja alkoholiu. Tai, žinokite, pikta, kad tokie dvigubi standartai yra, vis dėlto, Palangoje taikomi“, – apmaudo neslėpė L. Biliartienė.
Dvigubų standartų įžvelgia ir daugiau.
„Visiškai neaišku, kaip vienoj upės pusėj yra nuo upės pasitraukti nulinis priėjimas ir statomos terasos į upę, o mūsų visų, šitų Basanavičiaus gatvės verslininkų, kurių kavinės ribojasi su upe, priėmimas, jeigu statai naują pastatą, nuo upės yra 10 metrų. Tai šitas dalykas yra visiems nesuprantamas, visiems žinomas ir net nežinau, kodėl verslininkai tyli“, – teigė L. Biliartienė.
„Galbūt tam terpė padaryti, kad kažkas gautų kažkokius pinigus. Kažkas ima licenciją vieniems metams, toliau vėl dėlioja reikalą, galbūt neduoti, nesuteikti, terpę palikti kažkokiam kyšininkavimui. Aš manau, kad kažkur yra tų niuansų ir ne vienas verslininkas yra taip pasisakęs, tik, žinot, žmonės nelabai nori veltis į tas diskusijas“, – dalinosi verslininkas D. Miklovas.
Specialiųjų tyrimų tarnyba dar gegužę pradėjo aiškintis galimą kyšininkavimą kurorte, esą Viešosios tvarkos skyriaus valdininkai sutarė dėl 30 tūkstančių eurų kyšio, kad suklastotų dokumentus ir vieno verslininko sklypą išbrauktų iš nenaudojamų žemės sklypų sąrašo. Taip žemės mokestis per metus mažėtų beveik 12 tūkstančių eurų.
STT dėl kyšininkavimo ragino kreiptis ir kitus kurorto verslininkus, bet agentai nekomentuoja, ar panašių pranešimų sulaukė ir daugiau.
Visas reportažas per LNK:
